Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai
Tel./faks. (8 46)  45 22 14
Tel. 8 670 37 145
Paieška:
<< rugsėjis, 2017 >>
PATKPŠS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930
Mėnesio eksponatas
Rugsėjo mėnesio eksponatas

Gelbėjimosi liemenė

Ši liemenė priklausė Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867-1940), kuris savo darbo kruopštumu garsėjo visame Pamaryje. Jonui Gižui tekdavo dažnai plaukti pas žveją-užsakovą statyti vietoje burvaltes, todėl gelbėjimosi liemenė buvo kasdieninis kelionės atributas.

Liemenė pagaminta XX a. pradžioje. Eksponatas rudos spalvos, kiek pažeistas drėgmės.

Gelbėjimosi liemenę padovanojo paveldo ekspertas Kęstutis Demereckas.

Eksponatas saugomas Jono Gižo etnografinėje sodyboje.


Rugpjūčio mėnesio eksponatas

1949 m. rugsėjo 5 d. daryta nuotrauka, kurioje matosi Gargždų tiltas. 

Trumpa Gargždų tilto istorija. Tikslių duomenų, kada tiltas per Minijos upę ties Gargždais pastatytas nėra, žinoma tik, kad XVII-XVIII a. per Miniją ties Gargždais keliautojai buvo keliami keltu. Kauno apskrities archyve išlikę duomenų apie 1843 m. vykusią Gargždų tilto apžiūrą, kurios metu konstatuota, jog tiltas visiškai sutręšęs. Vadinasi statytas jis XVIII a. pab. – XIX a. pr. Po minėtos apžiūros 1845-1846 m. tiltas remontuotas jį perstatant, o 1853-1854 m. statomas naujas architekto Teodoro Helmholco suprojektuotas medinis tiltas. 1860 m. paplautas potvynių šis tiltas sugriuvo ir jau 1862 m. architektas Nevinskis suprojektuoja, o 1869 m. pirklys Zundelis Alapinas pastato, naują medinį tiltą. Manoma, kad šis tiltas išstovėjo iki pat 1926 m. kai buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas.

Būtent šis tiltas, o tiksliau išlikę jo fragmentai, ir matosi nuotraukoje. 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metu, traukdamiesi vokiečių kariai susprogdino Gargždų tiltą. Dar tais pačiais metais visai šalia rusų kariai pastatė laikiną medinį tiltą. Žinoma, kad gelžbetoninis tiltas galutinai atstatytas tik 1955 m. Šioje nuotraukoje užfiksuota kaip tiltas buvo naudojamas 1949 m., išvalius griuvėsius vidurinė tilto dalis atkurta iš medžio.

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.


Liepos mėnesio eksponatas
Samtis

Norėdami susidaryti vaizdą apie Evės praleistas vasaras Priekulėje, jos kasdienybę, galime isivaizduoti pasitelkę buvusiame vasarnamyje saugomus daiktus.

Nors žinome, jog pati Simonaitytė virtuvėje beveik ir nesilankydavo, virtuvės įrangai kažkiek dėmesio, matyt skirdavo...

Antraip, kaip galėjo atsitikti, kad samtis, saugomas indaujoje, atrodo taip prabangiai?

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.


Birželio mėnesio eksponatas

Paveikslas religine tematika

Paveiksle įklijuotas vaizdinys, kuriame pateikta Kristaus kančia, jo apačioje likęs vokiškas užrašas „Das Laiden Christi.“ (lietuviškai „Kristaus kančia“), vaizdinį įrėmina dominuojantys gėlių motyvai.

Paveikslas įstiklintas, rėmeliai mediniai, tamsiai pilkos spalvos. Paveikslas rastas senoje žvejo sodyboje Drevernos kaimo apylinkėse. Laikotarpis – XX a. I pusė.

Eksponatas saugomas J. Gižo etnografinėje sodyboje.


Balandžio mėnesio eksponatas

Durtuvas ašmeninis su pjūklu.

1898 m. modelis, skirtas šautuvui Mauser. Durtuvo matmenys: ilgis – 50,5 cm, ašmenų plotis plačiojoje dalyje – 3,3 cm, šalia rankenos- 2,7 cm, storis- 6 mm; rankenos plotis – 7,5 cm. Rankena įtvirtinta kniedėmis, buvusios medinės kriaunos sunykusios. Įrašas ant durklo ašmenų plokštumos, šalia rankenos: DeutscheMaschinenFabrik/A-G/Duisburg. Durtuvas rastas Priekulės apylinkėse. Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.




Kovo mėnesio eksponatas
Bičių avilys

Daugiausia naudotas spiečiams pernešti. Avilys šiaudinis, su mediniu šešiakampio formos pagrindu (aukštis 55 cm, skersmuo 46 cm.), pagamintas XX a. pradžioje.

Eksponatą padovanojo Sigyta Gembutienė, gyvenanti senajame archeologės Marijos Gimbutienės uošvių ūkyje, esančiame Antelkių vienkiemyje. Avilį naudojo tuometinis sodybos ūkvedys Jonas Kurlinkus ir jo žmona Petronėlė.

Beveik 100 metų menantis avilys turi istorinę, memorialinę ir meninę vertes.

Eksponatas saugomas J. Gižo etnografinėje sodyboje.



Vasario mėnesio eksponatas
Knyga - Kalendorius

„Prasta ale už Auksą brangesnė Skarbnyczėlė Dievo Vaiku tavo Skarba Danguje turincziuju, kurioje yra randami keli švento Rašto Ludijimai su nūbažnais Giesniu Atsidausaujimais. Surašyta nu K. F. V. Bogatzkio. Pirma dalis. 1905.“, spausdinta Heydekrug (Šilutėje). Lietuvninkų kalba, gotikinis raštas. Knyga odiniu viršeliu, ant viršutinės pusės įspaustas kryžius, ant galinės pusės įspausta taurė, turėjo užsegimą. Prikalusė Mikkel Labuttis Lapai: sausio 1 d. iki rugsėjo 27, spalio 22-23 d, gruodžio 7-10 d., 15-30 d. puslapiai: 1-270, 295-296, 341-344, 349-364. Matmenys: 12,5x11,5 cm.

Eksponatas saugomas Agluonėnų etnografinėje sodyboje. 


Sausio mėnesio eksponatas
Nuutrauka - Ieva Simonaitytė Šveicarijoje

Tada, kai 1938 metų rudenį Ieva Simonaitytė susiruošė vykti gydytis į Šveicariją, ji nenumanė, jog sumanymą įgyvendinti bus ne visai paprasta. Kartu su kitais Europos menininkais ir kūrėjais sutinkant Naujuosius metus buvo smagu paragauti prancūziško šampano, bet atsiminimuose ji rašo, jog skanavo po pusę taurės. 

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.


Lapkričio mėnesio eksponatas
Nuotraukos kopija

Nuotraukos kopija gauta iš Justino Sajausko, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktoriaus. Kairėje esantis vyras – tai partizanas Algirdas Freigofas. Kitoje kopijos pusėje parašyta, kad šis partizanas lydėjo Juozą Lukšą į Vakarus. Suimtas buvo, kai jį sužeidė prie Romintos tilto. Nuotrauka daryta 1955 m. kovo 10 d., būnant lageryje.

Lietuvos gyventojų genocido vardyno IV tomo 305 p. rašoma, kad Freigofas Algirdas, Vlado, g. 1929 m., gyv. Gargžduose, Klaipėdos r., Žemaičių apygardos partizanas „Sūnus“. Suimtas 1949 m. rugsėjo 12 d. , kalintas Vilniuje, 1950 m. sausio mėn. Plungėje, Klaipėdoje. Karo tribunolo 1950 m. gegužės 17 d. nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems metams tremties. Išvežtas į lagerį – 1951 m. sausio 25 d. Vorkuta (Rečlagas), Komija; tremtis – 1958 m. birželio 22 d. Vorkuta, Komija, 1974 m. grįžo į Lietuvą.

Nuotraukos kopija saugoma Laisvės kovų ir tremties ia storijos muziejuje (Klaipėdos 29, Priekulė), istorijos skyriaus pagalbiniame fonde.



Spalio mėnesio eksonatas
Leidinys „Iliustruotoji Lietuva 1926-1929 m.“

 

„Jau ne vieną kartą esu sakiusi, jog manau, kad Ieva Simonaitytė turėjo muziejininko gyslelę... Ji visą savo gyvenimą saugojo savo jaunystės dienų relikviją – siuvamąją mašiną „Singer“, jau antikvarine vertybe tapusią rašomąją mašinėlę „Continental“ -nors sugedo, neskubėjo jos išmesti.“ – Laima Lemežienė, I. Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė.

Knygų spintoje Priekulės vasarnamyje saugoma keliasdešimt egzempliorių senų retų leidinių.

Jūsų dėmesiui siūlome lygiai prieš 90 metų išleisto leidinio foto: „Iliustruotoji Lietuva 1926-1929 m.“ Savaitinis ,,Lietuvos‘‘ priedas 1926 m. rugpjūčio mėn. 7 d.

Kviečiame apsilankyti muziejuje ir apžiūrėti, o gal net paskaityti originalą.

Eksponatas saugomas I.Simonaitytės memorialiniame muziejuje.


Rugpjūčio mėnesio eksponatas

Sviestamušė

Ši sviestamušė – tai medinė aštuonkampė dėžė. Jos viduje įtaisyti taip pat mediniai stambūs sparneliai, kuriais plakamas sviestas. Sparnelius suka rankena, kuri paprastai įsukta šoninėje sviestamušės dalyje. Tačiau šioje sviestamušėje rankena neišlikusi. Viršutinėje sviestamušės dalis atkeliama kaip dangtis.

Tokios sviestamušės, kaip ši, būdingos Klaipėdos kraštui. Ji pagaminta apie XX a. pr. Sviestamušė ilgus metus tarnavo laivadirbio Jono Gižo sodyboje Drevernoje, kurioje gyveno pastarojo duktė Evė Gižas. Ji ne tik padėjo savo tėvui prie laivų modelių gaminimo, bet ir atlikdavo namų ūkio bei lauko darbus. Tad ir sukiojimasis po virtuvę, naudojant įvairius rakandus, tarp kurių ir sviestamušė, laivadirbio dukrai buvo dažnas ir įprastas reiškinys.

Sviestamušę, kaip ir daugelį kitų daiktų, Evė prieš mirtį padovanojo kitai Drevernos gyventojai Virginai Asnauskienei. 2010 metais atrestauravus sodybą ir joje įkūrus muziejų, pastaroji grąžino visus Gižų rakandus į teisėtus jų namus. Tais pačiais metais, atkreipus dėmesį į blogą sviestamušės būklę, ji atrestauruota.

Eksponatas saugojamas J. Gižo etnografinėje sodyboje.


Birželio mėnesio eksponatas
Porcelianinis puodelis

Porcelianinis puodelis, rastas muziejaus teritorijoje 2013 m. vasarą. Gal būt, šiuos indus, 1944 m. rudenį, buvusios žandarmerijos sklype (dabar Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus) užkasė žandaras Jesutis. Jis, kaip ir daugelis Priekulės valsčiaus gyventojų, pasitraukė į Vokietiją. Apie 100 įvairių keramikos, porceliano indų buvo tvarkingai sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti netoli didžiosios liepos. Matyt, labai skubėjo, nes apatiniai indai buvo sudužę, o žemių sluoksnis buvo vos keliasdešimt centimetrų. Kad ir kas užkasė šį turtą, galimybės pasiimti nebeturėjo. Tik praslinkus 70 metų, šie indai buvo rasti visiškai atsitiktinai. Indų dugnuose yra įspausti gamintojų ženklai. Daugiausiai yra Vokietijos, taip pat - Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Prūsijos ir Japonijos porceliano fabrikų ženklų. Šis puodelis buvo pagamintas Tirschenreuth porceliano fabrike, Bavarijos žemėje, Vokietijoje apie 1930 m. Dar XIX a. pirmoje pusėje ten buvo rasta kaolino. Nedidelės apimties porceliano gamyba, gal būt vyko iki XX a. pradžios, o fabrikas minimas 1927 m.

Puodelis saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.


Gegužės mėnesio eksponatas
Skrudintuvė miežiams

Kafija - svarbiausias lietuvininkų gėrimas. Kafiją gamino iš spraginto ąžuolo gilių, miežių, kviečių, rugių. Šį gėrimą lietuvininkai pradėję gerti XIX a pabaigoje, tada nusižiūrėję iš vokiečių kavą gerdavo per pusryčius, priešpiečius, pavakarius. Neturtingieji gerdavo balintą miežinę kafiją.

Prisatomas eksponatas - skrudintuvė miežiams. Viduje sparneliai, miežiams maišyti, kad nepriskrustų, viršuje rankenėlė. Viršus skrudintuvės dekoruotas. Puodas atsidaro iš viršaus (yra durelės su dviem vyriais). Abiejuose šonuose po rankenėlę. Skrudintuvė skirta kaitinti ant krosnies. Paskrudinę miežius vėliau juos maldavo su malūnėliu ir gamindavo miežinę kavą dar kitaip vadinamą kasdiene kafija.

Miežinės kavos receptas:

- 5 puodeliams (po 300 ml);

- 100 g. švarių miežių grūdų;

- 250 ml. pieno;

- 1 arbarinį šaukšelį malto kardamono;

- 2 šaukštai medaus;

- 1 šaukštas sviesto.

Nuplautus grūdus užpilkite iki virimo pakaitintu pienu, kad apsemtų.

Palikite 2 valandoms, kad grūdai išbrinktų.

Išbrinkintus grūdus suberkite ant sietelio ir leiskite nuvarvėti pienui.

Kai jau grūdai atrodo apysausiai, suberkite juos į kepimo popieriumi išklotą skardą ir džiovinkite 60 laipsnių orkaitėje pravėrę jos dureles 1 valandą, arba tol, kol grūdai bus visiškai sausi.

Keptuvėje storu dugnu ištirpinkite 1 valg. š. sviesto ir 2 valg. š. medaus.

Suberkite grūdus ir maltą kardamoną.

Viską kepinkite iki pieninio šokolado rudumo ant vidutinio kaitrumo ugnies nuolat maišant.

Paragaukite – grūdai turi būti traškūs, padengti karamelės sluoksniu.

Pakepintus grūdus ataušinkite ir sumalkite kavamale.

Gėrimo paruošimas:

Puodeliui įberkite 2 arb. š. maltos miežių kavos, užpilkite verdančiu vandeniu 2/3 puodelio tūrio ir uždengę palaikykite 2 – 3 minutes.

Nukoškite tirščius.

Kavą užbalinkite pienu, pasaldinkite cukrumi arba medumi.

Eksponatas saugomas Agluonėnų etnografinėje sodyboje.



Balandžio mėnesio eksponatas

ŠVYTURIO MAKETAS – DOVANA RAŠYTOJAI

Dar savo atmintyje išsaugoję faktus žmonės, apsilankę muziejuje pasakojo, jog suvenyrinį švyturio maketą rašytojai Ievai Simonaitytei padovanojo ,,Lietuvos žvejo‘‘ redakcijos kolektyvo atstovai, aplankę I. Simonaitytę Priekulėje, jai vasarojant. Pasakojimą papildė faktas, jog tą švyturio maketą pagamino tuometinės jūreivystės mokyklos kursantai savo rankomis: išpjaudami detales iš metalo ir tam tikros rūšies plastikinės medžiagos. Po to maketas buvo suklijuotas iš detalių. Apžiūrėjus švyturio maketą, matosi, jog jis galėjo ir šviesti, įdėjus baterijas.

Darbštūs ir kantrūs buvo to meto jūreivystės mokyklos kursantai. Manoma, jog pavyzdžiu maketui buvo paimtas Nidos švyturys.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.



Kovo mėnesio eksponatas

Maldaknygė „Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai“

Religinės tematikos knyga, išleista 1920 metais, yra vienas iš nedaugelio išlikusių Pamario laivadirbio Jono Gižo dukros Evės Gižas reliktų.

Maldaknygė yra odinio viršelio, puslapių krašteliai paauksuoti. Pirmajame knygos puslapyje randamas įrašas „Eve Giszas Dreverna“. Visas leidinys parašytas lietuvių kalba gotišku šriftu.

Eksponatas vertingas ne tik dėl meniškumo, memorialumo ar istoriškumo, bet taip pat per religiją parodomas šio krašto kultūros specifiškumas, išskiriant tai iš likusios Lietuvos dalies.

Eksponatas saugojamas Drevernos J. Gižo etnografinėje sodyboje.




Vasario mėnesio eksponatas
Piešinys ant beržo tošies

  Autorius – Stanislava Kausteklytė. Spalvotas piešinys ant beržo tošies. Siųstas iš Komijos ASSR lagerio sūnui Petrui Kaustekliui. Sukūrimo data –XX a. 6 deš. Pavaizduota kaimo sodyba, pieva, varvanti iš latako sula į ąsotį. Beržo tošis. 7.5/14cm. 1 vnt.

Gauta iš Stanislavos Kausteklytės, dovanota pagal 2007 09 12 aktą Nr. Nl 24 ;

Kausteklytė Stanislava, g. 1922 m. spalio 8 d. ,gyv. Brožių k., Veiviržėnų valsč., Kretingos apskr., bibliotekos vedėja, partizanų rėmėja. Suimta 1951 vasario 20, nuteista 1951 05 15 dešimčiai metų lagerio. Išv. į lag. – Inta, Komijos ASSR. Paleista 1956 m. birželio 2 d.

Eksponato saugotojas – Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.

ŽINIOS APIE OBJEKTO PATEIKĖJĄ

Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus;

Kontaktinis asmuo: Sabina Vinciūnienė, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė;

Kontaktinė informacija: Klaipėdos g. 29, LT-96341, Priekulė, tel. (8 46) 45 47 87, el. p. tremties.muziejus@gmail.com




Sausio mėnesio eksponatas
Duonos pjaustyklė

Prietaisą sudaro medinis lovelis, stovas loveliui bei prie stovo pritvirtintas pakeliamas ir nuleidžiamas metalinis peilis. Užrašas ant duonos pjaustyklės: "hELLA" (gamintojas). Prietaisas pagamintas Vokietijos imperijoje. Mažojoje Lietuvoje duoną riekdavo ne tik peiliu, bet ir specialiu prietaisu – duonos pjaustymo mašinėle "brotmašina". Toks prietaisas dažniausiai stovėdavo kamaroje ant stalo. Prie stalo duonos neriekė, tik kamaroje ją pjaustydavo. Supjaustytą duoną padėdavo ant lentelės, ją nešdavo į virtuvę ir padėdavo stalo viduryje. Taip duona prarado šventumą, todėl sakoma, kad su tokia mašinėle duona ne riekiama, o pjaunama.

Eksponatas saugomas Agluonėnų etnografinėje sodyboje.


Gruodžio mėnesio eksponatas

Kalėdinė sveikinimo atvirutė 

Artėjant gražiausioms metų šventėms muziejininkai mėnesio eksponatu išrinko skaitmeniniame Gargždų krašto muziejaus fonde saugomą eksponatą iš Raimundo Juciaus asmeninės kolekcijos – tarpukario laikmečio Kalėdinę sveikinimo atvirutę „ Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų“. Plėtojantis Lietuvos valstybės pašto sistemai ir didėjant raštingumo lygiui visuomenėje komunikacija paštu tarpukariu tapo prieinama visiems. Lietuvos pašto sistema per dvidešimtmetį gerokai išsiplėtė pašto įstaigų ir agentūrų ir punktų skaičius išaugo nuo 95 – 1919-aisiais metai iki 923 – 1938-aisiais metais.

Šioje sveikinimo atvirutėje kitoje pusėje juodu rašalu įrašytas nuoširdus, nors ir ne visas tuometes lietuvių kalbos normas atitinkantis įrašas „ Linkiu Laimingiu ir Laimingiausiu Kalėdu švenčiu tegu tau tas Kaledu senelis pakrata iš tuos savo Kupros pažiurek gerai matisi ir pats ka turi kišenei ir kuproj aš nerašisiu ne tu matisi ir pats idedu tau penkius litus nupirk jiems maista Kad nemirtu badu nes man gaila bus pažiurėti jūs mažus vaikus Kaip jie verks. Sesuo marė „

Muziejininkai lankytojams ir visiems muziejaus bičiuliams linki gražaus ir jaukaus advento ir švenčių laukimo.

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.



Spalio mėnesio eksponatas

J. GIŽO GAMINTA VĖTRUNGĖ

Unikalių vėtrungių Klaipėdos krašte išlikusių vos keleta. Todėl J. Gižo etnografinė sodyba eksponuoja nepaprastą vertybę – pačio laivadirbio darytą vėtrungę. Ji pagaminta 1930 – 1940 metais iš medinių sijelių ir fanieros. Informacinėje dalyje išdažytas Nidos kaimui XIX a. žvejybos inspekcijos nustatytas skiriamasis ženklas – juodai balti stačiakampiai. Viršutinėje dalyje išpjaustyti ir išdažyti baltai, raudonai ir mėlynai keturių pastatų kontūrai su išpjautais langais, stogais, bokšteliais. Vėtrungės ašis nedažyta. Eksponato ilgis – 120 cm., aukštis – 43 cm. (be koto).

Vėtrungės pamaryje atsirado XIX viduryje žvejybos kontrole susirūpinusios Prūsijos valdžios iniciatyva. Įstatymui greitai prigijus vėtrungės tapo naujaja pamario tradicija. Iš pradžių jas žvejai kabindavo ant savo burvalčių stiebo viršūnės, vėliau ir ant namų stogų, kaip puošybinis elementas.

Jono Gižo etnografinėje sodyboje eksponuojama vėtrungė yra dekoratyvinė. Ją išsaugojo paties laivadirbio dukra Evė, kuri prieš mirtį perdavė Klaipėdos Jūrų muziejui, o pastarasis prieš keletą metų grąžino sodybai.

Eksponatas saugomas J. Gižo etnografinėje sodyboje.

 



Rugsėjo mėnesio eksponatas
Dovana - siuvenyras

"Gerb. Rašytojai

Naftos žvalgybos ekspedicijos literatūros mylėtojai.

Gargždai, 1976. X. 6”

Šitoks tekstas išgraviruotas metalo plokštelėje, pritvirtintoje ant medinės dėžutės, dailiai išdrožinėtos tautiniu lietuvišku ornamentu.

Viduje sudėti skalūno cilindro formos mėginys ir buteliukas su nafta. Dovana - suvenyras saugoma I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.

Gal atsirastų gyvai papasakoti galinčių apie dovanojimo aplinkybes? Istorijai paliktume daugiau.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.


Rugpjūčio mėnesio eksponatas

Bažnytinių jungtuvių pažymėjimas

Bažnytinių jungtuvių pažymėjimas, parašytas tremtyje. Gautas iš Zuzanos Rudgalvienės 2014 m. birželio 27 d. Saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Gargždų krašto muziejaus filialas). Istorijos skyriaus, pagalbinio fondo eksponatas.

Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.


Birželio mėnesio eksponatas

100 ir 50 nominalų ostmarkių banknotai

„Kas padirba melagingus skolinamosios kasos ženklus arba tikruosius perdirba <...> bus baudžiamas katarga iki aštuonių metų“

Vokiečių okupacinės valdžios 1918 m. balandžio 4 d. Kaune išleisti banknotai – ostmarkės. Ostmarkės buvo skirtos naudoti vokiečių kontroliuojame krašte – Oberoste. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę savos valiutos sukūrimas buvo vienas svarbiausių uždavinių, tačiau jį įgyvendinti šiek tiek užtruko. 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė šiuos okupacinės valdžios išleistus banknotus įteisino, kaip laikinąją valstybės valiutą, kol bus sukurta sava. Ostmarkės pavadintos auksinais, o šimtoji auksino dalis – skatikas. Šie banknotai šalyje kursavo iki 1922 m. spalio 2 d., kuomet įvestas litas. Auksinai į litus buvo keičiami mažėjančiu santykiu nuo 175 iki 850 auksinių už litą 1923-ųjų pabaigoje.

Ostmarkės leistos dvejomis kalbomis – vokiečių ir lietuvių. Visų nominalų banknotuose dvejomis kalbomis yra įrašai perspėjantys, kas gresia už pinigų padirbinėjimą „Kas padirba melagingus skolinamosios kasos ženklus arba tikruosius perdirba, arba padirbtus ar perdirbtus ima ir juos į vartojimą skleidžia bus baudžiamas katarga iki aštuonių metų“ .

Eksponatai saugomi Gargždų krašto muziejuje.

 



Gegužės mėnesio eksponatas

J. Gižo darytos kėdės

J.Gižo etnografinėje sodyboje saugomi netik išlikę meistro daryti laivų modeliai bei vėtrungės, bet ir kasdieninėje buityje naudoti daiktai. Šį kartą jums pristatomos dvi J.Gižo darytos kėdės išsiskiriančios savo stiliumi bei ilgaamžiškumu, nes joms mažiausiai 75 metai. Įdomu ar daugelis šių dienų baldų sulauks tokio gimtadienio?

Eksponatas saugomas J. Gižo etnografinėje sodyboje.



Balandžio mėnesio eksponatas

Telšių mokytojų seminarijos seminaristės P. J. atsiminimų knygelė.

 

Muziejuje saugomas unikalus eksponatas – Telšių mokytojų seminarijos ( veikusios 1922 – 1957 m. ir per visus gyvavimo metus išleidusios 700 absolventų) vienos seminaristės P. J. asmeninė atsiminimų knygelė.

Knygelė kukli, įrišta audinio viršelyje. Joje bičiulių ir draugų įrašai, jaunatviški palinkėjimai, sentencijos. Yra įrašų lotynų kalba.

Knygelė vertinga tuo, jog joje yra Ievos Simonaitytės autentiškas jaunystės autografas – jos žinomiausias slapyvardis EGLAITĖ.

Manoma, jog Simonaitytė jau buvo žinoma poetė ir gal susitikimo metu paprašyta įrašė linkėjimą ir pasirašė savo sugalvotu vardu.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.



Kovo mėnesio eksponatas

Žemėlapis “Klaipėda-Gargždai“

Žemėlapis iš asmeninio 1918m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio archyvo.

1938m. Karo topografijos skyriaus leidinys iš senos kartografinės medžiagos, papildytos oro nuotraukomis. Nubraižė majoras Chamenskis. Žemėlapis “Klaipėda-Gargždai“ originalus, spalvotas, topografinis. Popierius, 37/40cm.

2006 m. žemėlapį muziejui padovanojo giminaitis Česlovas Tarvydas. Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos skyriaus depozito fonde.

Jurgis Šaulys

Gimė 1879 m. gegužės 5 d.   Balsėnų k., Klaipėdos r.

Lietuvių demokratų partijos narys (1902-1904) ir vienas jos kūrėjų, filosofijos daktaras (1912), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto narys, Pavergtųjų tautų konferencijos Lozanoje (1916) ir Rusijos bei Amerikos lietuvių konferencijos Stokholme (1917) dalyvis, Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius, pirmasis vicepirmininkas, pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras, atstovavęs savo šalį Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje (1918-1946).

Jurgis Šaulys mirė 1948 10 18 Lugane (Šveicarija) ir palaidotas Castagnola kapinėse. 

Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.



Vasario mėnesio eksponatas

"Benefon Delta" mobilusis telefonas su odiniu dėklu.

 

Tai vienas tų eksponatų, kurie į Gargždų krašto muziejaus fondus pateko 2014 metais. Taip pat, šis eksponatas žymi svarbias simbolines sukaktis. Simboliška tai, kad eksponatas, kurį saugo Gargždų krašto muziejus, pagamintas 1995 m. Suomijoje, tais pačiais metais, kai savo veiklą pradėjo pirmosios mobiliojo ryšio operatorių bendrovės Lietuvoje ir tais pačiais metais, kai Lietuvoje atliktas pirmasis skambutis GSM mobiliuoju tinklu.

Tokie "Benefon Delta" mobilieji telefonai buvo vieni pirmųjų plačiajai vartotojų rinkai pritaikyti mobilieji telefonai. Mobilusis telefonas sveria apie 350 g, o telefono ilgis su antena 24 cm. Įrenginys turėjo skambučio užlaikymo funkciją, laikrodį, žadintuvą ir skaičiuotuvą, tačiau šiuo telefonu dar nebuvo galima siųsti SMS žinučių.

Tik atsiradusios mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje 1995 m. buvo nepigios, minutės pokalbio kaina galėjo siekti nuo 3 iki 5 Lt. Tačiau mobiliojo ryšio paslaugos plito pakankamai sparčiai ir jau 1996 m. viena mobiliojo ryšio bendrovė turėjo apie 26 tūkstančius klientų. O per dvejus mobiliojo ryšio gyvavimo dešimtmečius Lietuvos mobiliojo ryšio naudotojų skaičius spėjo vos ne dvigubai perkopti šalies gyventojų skaičių ir 2014 m. siekė apie 5 milijonus vartotojų, o per paskutinįjį šių metų ketvirtį mobiliojo ryšio vartotojai telefonu kalbėjo daugiau nei 1,9 mlrd. minučių ir išsiuntė daugiau nei 1,8 mlrd. SMS žinučių.

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.



Sausio mėnesio eksponatas

Tarpukario Lietuvos litų ir centų monetos

Sidabrinė 5 litų moneta - Kalbinta 1936 m. Averse dr. Jonas Basanavičius. Reverse Lietuvos herbas. Užrašas ant gruto - "Tavo gerovė tautos gerovė".

20 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

10 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

5 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

5 centų moneta - kaldinta 1936 m. Reverse įrašas Lietuva.

Nuo pat valstybingumo atkūrimo 1918 m. buvo planuojama ir ruošiamasi šalyje įvesti valstybinę valiutą, tačiau dar kelis metus Lietuvoje cirkuliavo rubliai ir markės. Lietuviškieji litai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2-ąją. Pirmieji litai ir centai buvo tik banknotai, tačiau centų kupiūros dėl intensyvaus naudojimo greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. pradėta ruoštis centų ir litų monetų kaldinimui. Konkursą kaldinti lietuviškas monetas laimėjo Anglijos monetų kalyklos. Monetos nuo 1924 m. buvo kaldinamos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir monetų kalykloje „King's Norton Metal Works“. Monetų atvaizdus sukurti buvo paskirta skulptoriui Juozui Zikarui. Monetos rinkoje pradėjo cirkuliuoti 1925 m. Iš šios pirmosios monetų laidos Gargždų krašto muziejuje saugomos 20 centų, 10 centų ir 5 centų monetos kaldintos 1925 m. Nauja monetų laida Lietuvos respublikoje išleista 1936 m. Šios laidos monetose vaizduoti ir tautos autoritetai (5 litų monetos averse – dr. Jonas Basanavičius, 10 litų monetos averse Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas). Iš šios antrosios laidos Gargždų krašto muziejuje saugomos dvi 5 litų monetos ir 5 centų moneta.

Eksponatai saugomi Gargždų krašto muziejuje.



Gruodžio mėnesio eksponatas

Vinjetė - fotonuotrauka

VINJIETĖ - fotonuotrauka, kurioje pavaizduotas būrys kaizerinės armijos kareivių (70) 1913 m. Tilžės miesto vaizdų fone: evangelikų reformatų bažnyčia, karalienės Luizos memorialas, karalienės Luizės tiltas, dragūnų kareivinės. Nuotraukoje užrašyta vokiečių kalba, prūsišku dialektu: "Uns reif das Vaterland zu ernster Pflicht zusammen die wir aus allen Gauen Dutschlands stammen. Wir dienten zwei Jahre im Regiment das sich stolz "v. Boyen" nennt. Lebt wohl Kameraden Kaserne auch Du! Parole ist Heimat Reserve hat Ruh!" (vertimas nepažodinis: "Mus kviečia tėvynė įvykdyti šventą pareigą. Visus, kurie kilę iš visos Vokietijos. Mes tarnavome du metus viename pulke "von Boyen", kuriuo didžiuojamės!"). Pirmame skyriuje iš dešnės yra nufotografuotas Agluonėnų etnografinės sodybos savininkas Jurgis Brechtas (viršutinė eilė, pirmas iš dešinės). Vinjietė iš asmeninės savininko kolekcijos.

Eksponatas saugomas Agluonėnų etnografinėje sodyboje.




Lapkričio mėnesio eksponatas

Įžakas – ilgakotis kirvis su prailginta pentimi

Kaip vasaros žvejyboje senieji žvejai negalėdavo išsiversti be valties taip žiemos metu visiems reikalingas tapdavo eketėms lede kirsti skirtas įžakas. Šiuo metu J.Gižo etnografinėje sodyboje saugomas dreverniškio V.Jančiaus dovanotas įžakas – ilgakotis kirvis su prailginta pentimi. Žvejybos įrankis, skirtas poledinei žūklei, eketei iškirsti. Naudotas XX a. 2 dešimtmetyje. Kotas medinis -118 cm, kirstukas metalinis, lenktas -52 cm.

Eksponatas saugomas J. Gižo etnografinėje sodyboje.

 




Spalio mėnesio eksponatas

Suvenyrinis medinis verpimo ratelis

Suvenyrų rašytojai Ievai Simonaitytei dovanota daug. Vieni gauti iškilmingų ar eilinių gimtadienių proga, kiti įteikti susitikimų metu. Vienas iš tokių – suvenyrinis medinis verpimo ratelis, saugomas muziejuje kaip eksponatas. Muziejaus dokumentuose yra skalsus aprašas: Suvenyras-verpimo ratelis. Medinis, šviesus lakuotas. Įrašas apačioje: ,,Rašytojai I. Simonaitytei Gargždų vartotojų kooperatyvas – Gargždai 1976. X. 6 ‘’. Gal jis buvo padovanotas rašytojai, paskutinio susitikimo, su gargždiškiais, knygos bičiuliais, ir rašytojos gerbėjais metu... O gal yra gargždiškių, prisimenančių tą istorinį susitikimą, ar dovanojusių šitą sumažintą rankų darbo kūrinį? O gal ir meistrą kas pažinojo?

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.




Rugsėjo mėnesio eksponatas

Žurnalas „Juokų kalendorius“ 1912 metams.

Eksponatą nuolat saugoti muziejui perdavė Romas Kura. Žurnalą 1912 m. išleido L. Jakavičiaus knygynas ir spaustuvė (Katalikų g. 28, Ryga). Žurnale „Juokų kalendorius“ iš viso yra 38 puslapiai, leidinio kaina – 10 kapeikų. Matmenys: ilgis – 14 сm., plotis – 20,6 cm. Spaudinyje: 1912 metų kalendorius, saulės ir mėnulio užtemimai, metų derlingumo spėjimai, nurodomi prekymečiai (jomarkai), aktualios to meto naujienos bei gyvenimiškos istorijos su šmaikščiomis iliustracijomis. Dalį leidinio sudaro reklaminiai skelbimai, kuriuose reklamuojami įvairaus pobūdžio paslaugų teikėjai, jų siūlomos paslaugos bei prekės.

Žvelgiant į šio mėnesio eksponatą, matyti ryškus kontrastas tarp 1912 metais spausdintų reklaminių skelbimų ir šiandieninėje spaudoje publikuojamos reklamos.

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.




Rugpjūčio mėnesio ekspontas

Medinis šaukštas

Padarė buvęs politinis kalinys Antanas Toleikis, kalėdamas Vožajolio lageryje, Komijos ASSR, 1946 m rugsėjo mėn. Šaukšto koto abiejose pusėse įrėžti užrašai: averse -„A. Toleikis“ ir reverse - „1946.9.27 SSSP“. Medis, ilgis 15 cm, galvutė 1.5/4/6 cm, tamsiai rudos spalvos. Pridedamas šio daikto sukūrimo istorijos autoriaus aprašas.

Eksponatą 2011 m. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejui padovanojo Antanas Toleikis.

Legenda

Toleikis Antanas, Antano, g. 1920 m. Baltkalnio km. Gargždų valsčiuje Kretingos apskr. mažažemių valstiečių šeimoje. Gyveno Šilutėje, tarnautojas, partizanų ryšininkas „Ąžuolas“. Suimtas 1946 m. sausio 9 d., kalintas Kretingoje, Klaipėdoje. Karo tribunolo 1946 m. rugpjūčio 11 d. nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Išvežė į lagery – 1946 m. rugsėjis Vožajolis, Železnodorožno r., Komija – 1950 m. – Ekibaztūzas (Dallagas), Pavlodaro sr. – 1954 m. gegužės 21 d. Pesčianlagas, Karagandos sr.; tremtis – 1955 m. vasario 7 d. Karagandos sr.; paleistas 1956 m. gegužės 20 d., 1956 m. grįžo į Lietuvą; iki 2014 m. birželio gyveno Gargžduose, kur ir mirė.

Antanas Toleikis prisimena, kad Kretingos saugumo kalėjime buvo trys kameros – dvi vyrams ir viena moterims.

„Nežinau, kokios buvo kitos, o mūsų su vienu mažu langeliu ir grotomis – užkaltos lentomis iš lauko pusės. Tiesa, viduje šalia durų buvo pastatytas medinis kubiliukas su dangčiu gamtiniams reikalams atlikti. Tenai radau 21 kalinį. Man pasilabinus vienas priėjo, prisistatė kameros tvarkdariu ir parodė, kur mangalima atsisėsti. Nebuvo jokių daiktų ar narų, ant kurių būtų galima atsisėsti ar atsigulti, visi sėdėjo ir naktį gulėjo ant drėgnų betoninių grindų. Vienus išvesdavo, kitus areštuotus įvesdavo. Oras buvo labai slogus, nei apatinių, nei viršutinių rūbų niekas nekeitė. Tik tiems kaliniams, kurių namiškiai žinojo, kur yra, atveždavo siuntinius ir baltinius pasikeisti.“

Antano Toleikio artimieji apie jį du mėnesius nieko nežinojo. Kadangi tai buvo laikinojo sulaikymo kamera, niekas nekirpo plaukų ir neskuto barzdų. Privisdavo daugybė parazitų, utėlių. Jų buvo pilna visur – galvos, barzdos plaukuose, drabužiuose, virš drabužių, lipdavo sienomis ir lubomis, naktimis lįsdavo į burną ir nosį. A. Toleikis matė, kaip viena bėgiojo netgi ant tardytojo uniformos.

Į Komiją buvo išvežtas 1946 m. rugsėjį. Atvežė prie Vyčegdos upės į Kniažpogosto miestelį. Pakliuvo į Usvymlagą, vieną iš seniausių lagerių susivienijimų Komijos žemėje. Valdybos centras buvo Vožajolio gyvenvietėje, kiek į šiaurę nuo Kniažpogosto. Lagerių valdos apėmė didžiulius Komijos pietinės dalies plotus. Politiniai buvo kalinami kartu su kriminaliniais. Bjauriausi buvo jauni kriminaliniai, buvę beglobiai. Vyresni didelių nemalonumų nepridarydavo. Dirbo miške. Kaip ir kituose lageriuose einant į darbą lydėdavo ginkluota sargyba. Vedant pro daržus, vienas kalinys pamatė dirvoje likusį kopūsto kotą ir pasilenkė išrauti. Sargybinis be jokio perspėjimo jį nušovė. Beveik kasdien rytais iš barakų surinkdavo mirusiuosius. Išveždavo lavonus jaučiais kinkytu vežimu už lagerio ribų ir sumesdavo į ilgą kanalą. Žiemą kūnus užpustydavo ir greičiausiai juos ištampydavo laukiniai žvėrys. Šiltuoju metų laiku greit užkasdavo.

Kaip didžiausią stebuklą A. Toleikis prisimena per dešimt metų vienintelį kartą valgytą mėsą: „ Pietums davė ruonienos, ji buvo riebi ir juoda kaip smala“. Lageryje ambulatorijoje gydytojais dirbo tie patys kaliniai. Atleisdavo nuo darbo tik tada, kai temperatūra pakildavo iki 38 laipsnių. Kalinys gaudavo vieną poilsio dieną. Nusikaltusius sodino į karcerius. Tai buvo nedideli rąstiniai statiniai, per sienas vėjai švilpavo, žiemą patalpų nešildė. 1950 m. jį pervedė į Kazachijos TSR Ekibaztūzo lagery – akmens anglies kasyklas. Darbas sunkus ir kenksmingas sveikatai. 1955 m., pasibaigus lagerio bausmės terminui, lagerio komendantas išrašė pažymą, kad gali dirbti norimą darbą, tačiau privalo gyventi paskirtoje tremties vietovėje. Nepaklusus grėstų kalėjimas. Be to, komendantas nedviprasmiškai perspėjo apie lagery ir gyvenimą jame niekam nepasakoti.

Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.



Liepos mėnesio eksponatas

Gargždų miestelio padegėliams šelpti komiteto dokumentas

Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 15 d. Gargžduose kilo didžiulis gaisras. Kadangi miestelyje vyravo medinė statyba šis gaisras pridarė milžiniškų nuostolių. Šių dienų žiniomis gaisras kilo J. Basanavičiaus gatvėje esančioje medinėje geležies dirbinių ir žibalo krautuvėje. Lemtingą dieną ten buvo neatsargiai pilstomas žibalas. Per gaisrą sudegė visas Gargždų centras, labiausiai nukentėjo pietinė miesto pusė buvusi netoli minėtos parduotuvės. Gaisrą gesinti buvo atvykę gaisrininkai iš Klaipėdos, Kretingos, Palangos. Nepaisant visų pastangų gaisras sunaikino daugiau negu pusę miestelio statinių. 

Gargždų krašto muziejuje saugomas dokumentas, kuris liudija apie šio gaisro padarinius. Iš karto po gaisro buvo sudarytas Gargždų miestelio padegėliams šelpti komitetas, kuris ėmė ieškoti lėšų nukentėjusiems nuo gaisro. Mūsų muziejuje saugomas šio komiteto raštas Lietuvos šaulių sąjungai Kaune. Eksponatą 2007 m. muziejui dovanojo Aldona Vareikienė. Kaip matyti iš pateikiamo dokumento sudegė 103 gyvenamieji namai, 150 ūkinių pastatų, apie 1200 gyventojų liko be pastogės. Per gaisrą sudegė evangelikų – liuteronų bažnyčia, valsčiaus pastatas J. Basanavičiaus g. Dėl padaromų didžiulių nuostolių buvo dedamos pastangos užkirsti kelią tokiems gaisrams: steigiamos ugniagesių draugijos, įvedami griežtesni statybų reikalavimai. Dar ir dabar Gargžduose Žemaitės gatvėje stovi anuomet statyti mediniai namai, kurių viena siena mūrinė. Pasak senųjų gargždiškių: taip buvo statomi namai, siekiant išvengti ugnies plitimo kilus gaisrui miestelyje. 

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.