Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai
Tel./faks. (8 46)  45 22 14
Tel. 8 670 37 145
Paieška:
<< rugsėjis, 2018 >>
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus

Kontaktai:
Tel. (8  46) 45 47 87
El. p:
tremties.muziejus@gmail.com

Adresas:
Klaipėdos g. 29,
LT-96340 Priekulė             
Klaipėdos rajonas

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė

Muziejus įkurtas buvusios vokiečių žandarmerijos pastatų komplekse.  Dabartinio pastato Klaipėdos g. 29 esančiame sklype buvo suplanuotas valdiškos paskirties objektas – vietinės žandarmerijos (policijos) nuovados sodyba. Sklypas užstatytas XX a. I –jo dešimtmečio pabaigoje, kaip rodo istoriniai duomenys, pagal tipinį tokios paskirties įstaigų statinių projektą, paplitusį Rytprūsiuose, tik kiek pakoreguotą. Sodybos statyba ir lėšomis rūpinosi Karaliaučiaus karališkoji vyriausybė.
Sodyboje pastatyti trys mūriniai pastatai. Pagrindinis pastatas – stačiakampio plano statinys, tinkuotas, su dekoratyviais langų, durų fasadų kampų tamsiai raudonų plytų apvadais. Lygiagrečiai su juo kieme pastatytas ūkinis vienaaukštis mūrinis panašios architektūros pastatas. Sandėliukas elementarios architektūros, stačiakampis. Gali būti, kad jis pastatytas vėliau.
Sklypo sodyba, išlaikiusi istorinę planinę struktūrą ir autentišką užstatymo architektūrą, turi paveldo objekto reikšmę. Gerai išlikę tradicinės XIX a. antros pusės  – XX a. pradžios Rytprūsių mūrinės architektūros statiniai yra geros būklės. Sodyba išlaikiusi komplekso vaizdą, istorines ribas. Ji vertinga architektūriniu urbanistiniu požiūriu, yra vienas ryškiausių Priekulės miestelio Klaipėdos g. pietvakarinės pusės užstatymo elementų.
Rusų kariuomenė į Priekulę įžengė 1944 m. spalio 1 d. Šių pastatų kompleksas kuo puikiausiai atitiko saugumo būstinėms keliamus reikalavimus – buvo mūrinis, patogioje vietoje, su gana nemažu sklypu. Tad šiame pastatų komplekse 1945–1953 m. veikė Priekulės valsčiaus (vėliau rajono) NKVD-MVD-MGB poskyris (vėliau skyrius). Pagrindinio pastato pirmame aukšte 1946–1953 m. buvo stribų būstinė. Stribų budėjimo kambaryje stovėjo stalas, telefonas. Ant sienos kabėjo ginklai. Pastato rūsyje buvo areštinė. Areštinėje ilgai nelaikydavo, veždavo į Klaipėdos MGB kalėjimą.
Vidiniame kieme tuolaik niekinti žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno (Pilies) būrių partizanų palaikai. Už pastatų esančiame 60 arų sklypo sode palaikus užkasdavo. Pagal Janinos Valančiūtės atliktus istorinius tyrimus spėjama, kad šioje teritorijoje buvo niekinti 80 partizanų palaikai. Kiek jų užkasta šioje teritorijoje, nėra nustatyta.
Sovietiniu ir  nepriklausomos Lietuvos  laikotarpiu šiame pastatų komplekse veikė Priekulės apylinkė bei žemėtvarkos skyrius, o nuo 1997 m. - visuomeninė organizacija Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.
Nežinia, kam pirmajam šovė į galvą mintis įkurti šį muziejų. Bet jo archyve yra išlikę keli lapeliai, kuriuose savo mintis apie muziejų išsakė sąjūdietis, vėliau Mažosios Lietuvos muziejaus mokslinis bendradarbis Kazys Budginas. Priekulietis šaulys Kazimieras Kačinskas sako, kad jie abu susėdę diskutavo, koks turėtų būti muziejus ir jo ekspozicija, o Kazys Budginas popieriuje fiksavo mintis. Galima sakyti, kad tos mintys ir norai išsipildė.
Iki 2006 m. vasaros buvo suremontuota pastatų išorė bei atliktas I aukšto vidaus patalpų remontas bei sutvarkyta muziejaus aplinka. Taip pat buvo įrengta pastovi teminė ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją.
 2006 m. liepos 22 d. įvyko Laisvės kovų ir tremties muziejaus atidarymas, kurio metu buvo laikomos iškilmingos mišios, šventinama muziejaus vėliava, patalpos, ekspozicija ir tautodailininko Vytauto Majoro skulptūra, skirta partizanų atminimui.
2006 m. muziejus tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Šiuo metu čia veikia stacionari vidaus ir lauko ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, priimamos ekskursijos, vyksta renginiai.


Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vykdomi edukaciniai užsiėmimai:

  • Ekskursija „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone“ (5-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

 Pažintinės ekskursijos metu lankytojai išklausys pasakojimą apie Klaipėdos regiono pokario laisvės kovas ir trėmimus. Vidaus ekspozicijoje pamatys retus, originalius eksponatus: kryželį padarytą iš duonos, žuvies ašaka siūtus ir siuvinėtus dirbinius, odines ir iš karnų pintas vyžas, įvairius indus, vario rūdos kolekciją ir kt. Nusileis į rūsį, kur buvo saugumo būstinės kalėjimo kamera.

Lauko ekspozicijoje turės unikalią galimybę įlipti į tikrą tremties vagoną, pabuvoti partizanų bunkeryje (kopija).

  • Ekskursija „Senoji Priekulė“ (5-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

 Vyksta nuo gegužės iki spalio mėn. Ekskursijos metu vedama į istorinį Priekulės miesto centrą, kuriame stovėjo senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, rinkos aikštėje klegėjo turgus, kvietė užeiti kelios karčemos, o „brukiu“ dardėjo vežimai. Glaustai pasakojama beveik šešių šimtmečių šio, Mažosios Lietuvos miestelio, raidos istorija. Lankytojai pamatys autentiškus senosios architektūros pastatus, prie vienišo akmens antkapio išgirs legendą apie dvarininko Pusernos šmėklą...

  • Ekskursija „Spauda Priekulėje XIX – XX a.“ (8-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

 Vyksta nuo gegužės iki spalio mėn. Ekskursijos metu aplankysime buvusias spaustuves Priekulėje, Drukiuose, Gropiškiuose. Lankytojai sužinos apie spaudos raidą Priekulėje XIX -XX a., aplankys kapavietes ir kapines, kuriose palaidoti žymūs spaustuvininkai.

  • Edukacinis užsiėmimas „Gromatėlę parašiau, parašiau“ (5-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

 Tremtinio laiško rašymas. Tam bus skirti specialūs atvirlaiškiai - autentiškų atvirlaiškių, siųstų iš tremties, kopijos.

Galėsite pasirinkti rašymo priemonę - plunksną, pieštuką ir parašyti trumpą laišką draugui, giminaičiui ar pažįstamam į Lietuvą. Bus dedamas specialus spaudas. Parašytą atvirlaiškį galėsite pasiimti.

Užsiėmimo metu taip pat sužinosite apie tremties korespondenciją, pamatysite autentiškus jos pavyzdžius.

  • Edukacinis užsiėmimas „Lietuvos tarpukario kartografija“ (5-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

 Užsiėmimo metu naudojama muziejaus fonduose sukaupta istorinė medžiaga – Jurgio Šaulio, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos žemėlapių kolekcija. Užsiėmimą sudaro trys dalys:

1) istorinė apžvalga – apie laikotarpį, asmenybes, kartografiją,

2) žemėlapių apžvalga,

3) praktinis užsiėmimas, nagrinėjant žemėlapių sutartinius ženklus, braižant žemėlapį.

  • Dokumentinių filmų peržiūra ir ekskursijos šia tema (9-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

1. „Partizaninis karas Lieyuvoje 1944-1954 m.“

Dokumentinė partizaninio karo Lietuvoje 1944 - 1953 m. apybraiža.

Po filmo galėsite aplankyti vidaus ir lauko ekspozicijas, išgirsti trumpą pasakojimą apie rezistenciją Klaipėdos regione pamatyti autentiškus eksponatus, kalėjimo kamerą, partizanų memorialinį paminklą ir niekinimo vietas...

2. „Ledo vaikai“

Filmas supažindina su sovietinio teroro metais iš Baltijos šalių ištremtų ar tremtyje gimusių vaikų patirtimis ir likimais. Filmo kūrėjus domino, kaip tremtis paveikė ją patyrusių vaikų pasaulėžiūros, humanistinių vertybių sistemos bei tautinio identiteto formavimąsi, kas vėliau sąlygojo buvusių tremtinių aktyvią poziciją siekiant ir atkuriant Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po filmo - trumpa ekskursija tremties salėje – pasakojimas apie tremtį ir autentiškų eksponatų apžiūra.

Edukacijos užsakomos iš anksto tel. (8 46) 45 47 87 nuo II iki VI (9.00-18.00 val.).