Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai
Tel./faks. (8 46)  45 22 14
Tel. 8 670 37 145
Paieška:
<< gruodis, 2018 >>
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31
Agluonėnų etnografinė sodyba

Kontaktai:

Tel./faks. (8  46) 44 20 94

El. p: agluonenu.sodyba@gmail.com 

Adresas:

Aukštujų g. 5A (Agluonėnų ambulatorijos pastatas šalia sodybos),

LT-96251 Agluonėnai

Klaipėdos rajonas

Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Giedrė Rudaitytė

Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Tai tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio savininko (iki 10 ha žemės) sodyba. Sodyba vieno kiemo, kurį riboja gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir sodas. Kiemo centre svertinis šulinys. Sodybą sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių elementų visuma, atspindinti regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir juos supančią gamtos aplinką.

Seniausi sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klojimas – statyti 1898 m. Apie 1921-1922 m. gyvenamasis namas perstatytas, 1923 m. pastatytas tvartas, 1938 m. – daržovių rūsys.

Yra žinoma, kad 1921 m. sodybą įsigijo Jurgis Brechtas (1881–1954) ir Marija Jokumaitienė-Brechtienė (1883–1934). Gyvenamasis namas buvo perstatytas: Prieškambaryje, koridoriuje, virtuvėje vietoj ligtolinių molinių grindų buvo išklotos raudonų plytų grindys, pastatyta krosnis su raudonų plytų suolu. Paskutinė sodybos šeimininkė buvo jų dukra Marė Vytienė. Po jos mirties 1981 m. tuometinio kolūkio pirmininko Arvydo Treigio iniciatyva sodybą nupirko kolūkis. Vykdant tvarkymo darbus visi sodybos pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti kultūrinei veiklai.

Atnaujintoje sodyboje 1983 m. atidarytas muziejus ir etnografinės sodybos kluone įsikūrė pirmasis pokario klojimo teatras Lietuvoje.

1988 m. čia įvyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis – krivūlė, iki šiol kas ketvirti metai „Krivūlės“ festivalis grįžta į Etnografinę sodybą.

Nuo 2007 metų Agluonėnų etnografinė sodyba – Gargždų krašto muziejaus filialas.

2009 – 2010 m. pagal projektą „Agluonėnų etnografinės sodybos restauracija ir pritaikymas viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomenės veiklos reikmėms“ sodyba buvo atnaujinta.


Agluonėnų etnografinės sodybos veiklos prioritetai:

Lietuvininkų etnokultūros vertybių kaupimas ir saugojimas;

Edukacinė, šviečiamoji veikla;

Klojimo teatro tradicijų puoselėjimas;

Tradicinių švenčių ir renginių organizavimas.


2013 m. įvykę renginiai bei projektai :

Jurginių šventė;

Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Jaunųjų vaidykla“;

Poezijos popietė „Vasaros skaitymai“;

„Muziejų naktis“;

Joninės;

Agluonėnų klojimo teatrų festivalis „30 raibų gegučių“;

„Žolinių jomarkas“.

Kasmet rengiamos Agluonėnų bendruomenės šventės, tautodailės dirbinių, istorinės, fotografijų ir kitos parodos, folkloro ansamblių koncertai, Klojimo teatro vaidinimai ir kitos tradicinės kalendorinės šventės.


Agluonėnų etnografinėje sodyboje vedami edukaciniai užsiėmimai:

  • „Žaidžiame pasaką“ (1-4 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

Edukacinis užsiėmimas susideda iš 3 etapų. Pirmame etape emociškai nuspalvintas lietuvių liaudies pasakos skaitymas.

Antras etapas – diskusija, ką vaikai suprato. Užduodami klausimai, mįslės, bandome išsiaiškini, kurie pasakos personažai blogi, kurie geri, kas būtų jei jie susikeistų vietomis?

Trečias etapas – kūrybinė užduotėlė. Vaikams išdalinamos priemonės, kurias naudojant kuriamos ant popieriaus lapo iliustracijos šiai pasakai: kas labiausiai patiko, įsiminė. Vaikučių darbelius surišame į vieną sąsiuvinuką, pridedame pasakos tekstą ir turime klasės pasakų knygą.

Naudojamos pasakos: „Dailidė, Perkūnas ir velnias“, „Jurgelis Rastelis“, „Šimtas žuikučių“.

  • „Nuo avytės iki kojinytės“ (5-8 kl. moksleiviams, trukmė – 45 min.)

Užsiėmimų metu plačiau sužinosite apie vilną, jos senovinį kirpimą, šukavimą (karšimą), verpimą, dažymą, siūlų vijimą. Susipažinsite su įvairiais Klaipėdos krašto ūkininkų naudotais prietaisais (rankiniais ir automatiniais karštuvais, siūlų vyniojimo lanksčiu, špuoliukais, verpimo rateliu ir kitais vilnos apdirbimui naudojamais prietaisais), skirtais vilnos apdirbimui. Išmoksite vilnos šlapio vėlimo technikos ir galėsite apsivelti po muilo gabalėlį, kurį puikiai pritaikysite kaip kempinę ar kitokią, buityje naudotiną, priemonę.

  • „Mūsų senolių gyvenimo būdas“ (9-12 kl. moksleiviams, trukmė – 45min.)

Edukacijos metu trys mokininių komandos varžysis tarpusavyje.

1 dalis: pagal duotas užuominas atspėti, apie kokį tradicinį amatą yra kalbama.

2 dalis: teisingai priskirti prie eksponato nuotraukos jo pavadinimą ir paskirtį.

3 dalis: viktorina apie lietuvių liaudies tradicijas, papročius, tikėjimus.

Moksleiviai edukacijos metu ne tik pagilins savo žinias apie senuosius amatus, buityje ir lauko darbams naudotus įrankius, prietaisus, bet ir susipažins su senaisiais lietuvių liaudies papročiais patys įsitrauks į aktyvų pažinimą.

Edukacijos užsakomos iš anksto tel. 8 46 44 20 94 nuo I iki VI 9.00 - 18.00 val.