Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai
Tel./faks. (8 46)  45 22 14
Tel. 8 670 37 145
Paieška:
<< lapkritis, 2017 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930
Lietuvos tautodailininkų sąjunga

Liaudies menas Lietuvoje gyvuoja greta plataus šalies ir pasaulinio meno konteksto. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies miestuose ir kaimuose esama nemažai žmonių, savo jautrią meninę prigimtį ir meistrystę išreiškiančių įvairiuose dailės, amatų darbuose. Taip pratęsiama ir puoselėjama tradicija, tautos identitetas, lavinamas visuomenės estetinis skonis. Nenuostabu, kad tautodailės kūriniai paprastai yra suprantamiausi ir artimiausi žmonėms.

Dabarties meistrų darbuose vis dar ryškus tradicijų atspindys. Nuo ryšių su paveldėtomis tradicijomis, kūrinių meninio lygio priklauso visai šalies kultūrai svarbių liaudies meno šakų tolimesnė raida. Šiandien liaudies meistras savo darbais darydamas įtaką plačiosios visuomenės meniniam skoniui, formuoja požiūrį į tradiciją. Iš kitos pusės, visuomenė taip pat nurodo sąlygas ir skonį tautodailei. Neretai galima pastebėti, kad perimant etninės dailės ir tradicinių amatų formą turinys atskiriamas nuo prasmės, taip palaipsniui prarandama dirbinių tiesioginė – funkcinė ir paprotinė paskirtis, tautodailės kūriniai vis dažniau tampa vien proginėmis dovanomis ar suvenyrais. Norint išvengti pataikavimo masiniam pirkėjų skoniui, pirmiausia būtinas liaudies meno tradicijos pažinimas ir sąmoningas jos suvokimas. Tik tokiu būdu įmanoma originali, kiekvienam menininkui savita senųjų formų interpretacija, praturtinanti tautodailės paveldą ir skatinanti žiūrovo – pirkėjo kritinį požiūrį.

Dar vienas šiuolaikinio liaudies meno bruožas – pastebimai nykstantys skirtumai tarp profesionalaus ir liaudies (savamokslio) meno. Šiuo aspektu Lietuvos tautodailėje galima išskirti dvi ryškias kryptis: tradicinių amatų puoselėjimą, kuriame atsiskleidžia tipingas lietuvių liaudies menas ir laisvesnį, interpretacinį liaudies menininko santykį su tradiciniais vaizdiniais. Vaizduojamuosiuose menuose naudojamos tiek primityvios, apibendrintos formos, tiek realistinė maniera. Taikomuosiuose menuose vis dar vyrauja tradicinių medžiagų ir technikų pasirinkimas, tokiu būdu siekiant išlaikyti kūrinių istorinio autentiškumo pojūtį. Tautodailės erdvėje esama visko – ir menkaverčių, tik amatininkiškų darbelių, ir meistriškų, bet su tradicija mažai ką bendro turinčių gaminių, ir kičo apraiškų, ir naujų, neįprastų tautodailei technikų. Suprantama, kad tautodailė, kylanti iš visuomenės tendencijų ir žmogaus saviraiškos, nuolat keičiasi, plėtojasi kartu su pačiu žmogumi.

Klaipėdos rajono tautodailininkai atstovauja didžiajai daliai liaudies meno krypčių. Pastebima stilistinė ir techninė įvairovė liudija tai, kad liaudies menas Klaipėdos rajone turi gilias tradicijas ir puikias perspektyvas. Kasmet tautodailininkų bendruomenė pasipildo naujais nariais, kartu su savimi atsinešančiais savitą požiūrį į tradiciją bei skirtingus amato įvaldymo būdus. Aktyviai rengiamos personalinės parodos, tautodailininkai dalyvauja gausiose Gargždų miesto ir rajono miestelių švenčių mugėse. Kasmet Gargždų krašto muziejuje rengiama metinė visų Klaipėdos rajono tautodailininkų paroda suteikia unikalią galimybę pamatyti naujausius liaudies menininkų kūrybinius pasiekimus bei skatina nenutrūkstančią diskusiją apie tikrąsias liaudies meno vertybes, tautos dailininko paskirtį, meno, kylančio iš tautos gelmių, grynumą ir prasmę.

TAPYBA

Jonikienė Aldona

Juknevičienė Erika

Puleikytė Virginija

Rudys Gediminas

Viliutė Irena

SKULPTŪRA

Balsys Petras

Rumbutis Saulius

KERAMIKA

Bružai Rita ir Vidas    

Vaitelienė Beata

TEKSTILĖ

Armalienė Janina

Gliožerienė Dalia

Jurevičienė Valerija

Šalčiuvienė Rimantė

Lygutienė Rita

Lukienė Joana

Lužienė Vaida

Macijauskai Audronė ir Algimantas

Samušienė Inga

PYNIMAS

Pociuvienė Aurelija

FLORISTIKA

Dirgėlienė Neringa