Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai
Tel./faks. (8 46)  45 22 14
Tel. 8 670 37 145
Paieška:
<< gegužė, 2016 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
Naujienos

Biudžetinė įstaiga Gargždų krašto muziejus

Įstaigos kodas: 300112970


Maloniai kviečiame dalyvauti Gargždų krašto muziejaus ir jo filialų renginiuose. Išsamesnę informaciją rasite čia.



Lietuvos kultūros taryba skyrė dalinį finansavimą Gargždų krašto muziejaus projekto „Etnografinių kultūros vertybių konservavimas ir restauravimas“ įgyvendinimui. Kultūros tarybai ir Klaipėdos rajono savivaldybei finansuojant bus restauruoti du vertingi eksponatai:

1.    Varstotas – sumeistrautas laivadirbio Jono Gižo (1867-1940), vienas iš nedaugelio išlikusių laivadirbio dirbtuvių reikmenų, su kuriais šis amatas, kaip ir pats J. Gižo vardas, buvo plačiai garsinamas. J. Gižas, gyvenęs Drevernoje ir statęs Kuršių marių burvaltes, dėl savo darbo kokybės buvo plačiai žinomas ir gerbiamas ne tik Pamaryje, bet ir už jo ribų.

2.    Kėdė – datuojama XX a. pradžioje, taip pat sukurta laivadirbio Jono Gižo, savo konstrukcinėmis formomis būdinga Pamario regionui. Iki šių dienų išlikusių laivadirbio dirbinių aptinkama vos keletas.

Blogos būklės eksponatai saugomi J. Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje.

Siekiant, kad reikšmingos kilnojamosios kultūros vertybės būtų tinkamai restauruojamos bus pasitelkiama kvalifikuotų šios srities specialistų pagalba.

Gargždų krašto muziejaus informacija


Gegužės 13 d. (penktadienį) 16 val., Gargždų krašto muziejuje vyks skulptoriaus Algirdo Boso autorinių darbų parodos „Medaliai, skulptūra, piešiniai“ atidarymas. Paroda eksponuojama iki birželio 16 d.

Algirdas Bosas – kūrybingas skulptorius – atviras naujovėms ir permainoms. Skulptoriaus A. Boso kūryba šiandien yra ne tik Lietuvos, bet ir šiuolaikinės pasaulio kultūros dalis. Menininko darbai pasklidę ne tik Lietuvoje, jie pasiekė Norvegiją ir Pietų Korėją. Autorių visada dominanti ir jaudinanti tautos istorija išradingai atspindima ir proginiuose medaliuose, pats jis nuolat dalyvauja Lietuvos banko kolekcinių monetų ir naujų paminklų konkursuose. Lietuvos praeitis, jos sąsajos su dabartimi - svarbi visos A. Boso kūrybos tema. Parodoje eksponuojami medaliai primena didikus, rašytojus, poetus, dailininkus, švietėjus, kitus lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjus. Grakščiai komponuodamas linijų ritmus, reljefus, herojų portretus ir rašytinius tekstus A. Bosas savo medaliuose metaforiškai perteikia jų gyvenimo siužetus - šitaip randasi „mažieji paminklai“.

Aktyviai kuriantis ir garsinantis Lietuvą užsienyje, galintis pasigirti įsimintinais ir reikšmingais meno darbais A. Bosas šiuosyk pristatys ir bene pačią naujausią savo kūrybos dalį – skulptūra skirtą legendiniam Gargždų futbolui, šiemet švenčiančiam 50 metų jubiliejų „Banga“.

Maloniai laukiame apsilankant parodoje.


Gegužės mėnesio eksponatas

Skrudintuvė miežiams

Kafija - svarbiausias lietuvininkų gėrimas. Kafiją gamino iš spraginto ąžuolo gilių, miežių, kviečių, rugių. Šį gėrimą lietuvininkai pradėję gerti XIX a pabaigoje, tada nusižiūrėję iš vokiečių kavą gerdavo per pusryčius, priešpiečius, pavakarius. Neturtingieji gerdavo balintą miežinę kafiją.

Prisatomas eksponatas - skrudintuvė miežiams. Viduje sparneliai, miežiams maišyti, kad nepriskrustų, viršuje rankenėlė. Viršus skrudintuvės dekoruotas. Puodas atsidaro iš viršaus (yra durelės su dviem vyriais). Abiejuose šonuose po rankenėlę. Skrudintuvė skirta kaitinti ant krosnies. Paskrudinę miežius vėliau juos maldavo su malūnėliu ir gamindavo miežinę kavą dar kitaip vadinamą kasdiene kafija.


Gargždų parke – archeologiniai tyrimai

Gargždų krašto muziejaus informuoja, kad Gargždų parke gegužės–liepos mėnesiais bus vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Sutartį su muziejumi pasirašęs ir tyrimams leidimą gavęs archeologas M. Petkus informavo, kad kasinėjimo darbus bus stengiamasi organizuoti taip, kad kuo mažiau būtų pakenkta esamai parko infrastruktūrai, želdiniams.

Atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus būtina, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ruošia parko infrastruktūros sutvarkymo projektą ir planuoja darbus. Taip pat čia esama objektų, įtrauktų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, siekiama patikslinti turimas istorines žinias apie likusius Gargždų dvaro pastatų fragmentus, rezistencinių kovų aukų palaidojimo vietas ir kitą informaciją.

Apie žvalgomųjų archeologinių tyrimų vykdymą bei rezultatus muziejus informuos rajono spaudoje ir internetiniuose portaluose.

Gargždų krašto muziejaus informacija


„Jurgi Jurgeli, atrakink žemelę, pašildyk, saulele, kad sužaliuotų žolelė, atrakink dangų, kad palytų šiltas lietus, kad sužaliuotų žolelė...“

Balandžio 22- osios rytą, jau nuo 9.30 val. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ kieme ėmė šurmuliuoti didžiulis būrys vaikučių, kurie susirinko sutikti gražią pavasario šventę - Jurgines Agluonėnuos. Į šventę susirinko vaikučiai su auklėtojomis net iš šešių ugdymo įstaigų: Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“, Klaipėdos lopšelių-darželių „Versmė“, „Vyturėlis“, Šilutės rajono Saugų vaikų darželio, Veiviržėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro. Eiseną nuo darželio „Nykštukas“ iki Agluonėnų etnografinės sodybos lydėjo personažai – piemenukai, kurie atvykę į sodybą suskubo žadinti sodybos šeimininkų ir smagiai sukti ratelius su susirinkusiais vaikučiais. Prisišokę ir prisidūkę susirinkusieji buvo pakviesti į sodybos kluoną, kuriame žiūrėjo Gargždų krašto muziejaus Agluonėnų jaunųjų teatriuko nuotaikingo spektaklio premjerą J. Geniušo „Jonuko liga“. Smagiai pakvatoję žiūrovai buvo pakviesti paskanauti tradicinės Jurginių kiaušinienės. Viso renginio metu nuotaiką kūrė ir lietuvių liaudies dainas dainavo folkloro ansamblis „Agluona“, o tautodailininkai Šalnė ir Audrius Valčiukai mokė vaikus lipdyti iš molio, audėja Rimantė Šalčiuvienė dalinosi drobelių audimo subtilybėmis. Tvartelyje – galerijoje taip pat buvo galima apžiūrėti vaikų sukurtų darbelių Jurginių tematika. Kaip ir tikroje ūkininko sodyboje neapsieita ir be gyvulių: triušio, kalakutų bei žinoma karvutės, kuri renginio metu buvo vainikuota lauko žolynų vainiku. Geros nuotaikos nesugadino net šiek tiek vėjuotas ir apniukęs oras. Šis renginys tapęs tradicija ir švenčiamas jau dešimtus metus. Gražią agluonėniškių iniciatyvą palaiko ir lėšų skiria Klaipėdos rajono savivaldybė. Edukacinė programa „Iš kartos į kartą. Jurginės“ šiais metais gavo dalinį Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2015–2017 metų programos finansavimą. Dėkui, šventėje dalyvavusiems kolektyvams, tautodailininkams, Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ bendruomenei bei visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės ir iki susitikimo Agluonėnuose kitais metais!

Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Gabija Šutkutė


Gargždų krašto muziejaus darbuotojai Balandžio 19 d. (antradienį) lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kuriame atidaryta Petro Balsio medžio drožinių paroda.

Tautodailininkas jau sudalyvavo apie 60 parodų, surengė daugiau kaip 10 personalinių parodų. Nemažai P. Balsio darbų iškeliavę po visą pasaulį, taip pat eksponuojami ir Lietuvoje – Nacionaliniame, Molėtų etnokosmologijos, Mažosios Lietuvos ir kt. muziejuose. Pats tautodailininkas P. Balsys apie save sako taip: „Mėgstu „išvaduoti“ iš ąžuolo ar liepos kamieno visokias asabas, kurių pasirodymas verčia judėti toliau“.

Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). Paroda veiks iki gegužės 14 d.


Kultūros diena J. Gižo etnografinėje sodyboje

Balandžio 15 dieną Drevernos Jono Gižo etnografinėje sodyboje vyko Pasaulinės kultūros dienos minėjimas, kurio metu mažieji muziejaus lankytojai susipažino su svarbiausiomis kultūros grandimis – muzika, daile, teatru ir kinu. Renginyje vaikai ne tik stebėjo kultūrinius elementus, bet ir patys pristatė savo kūrybą: grojo instrumentais, piešė bei tapo teatro ir kino aktoriais.

J. Gižo etnografinės sodybos darbuotojai ir mažieji kultūros puoselėtojai visiems linki šiltos, kūrybingos ir prasmingos kultūros dienos.

Informaciją parengė J. Gižo etnografinės sodybos filialo vadovė Dovilė Vaičiulytė.


Paroda „Pinigai Lietuvoje“

Gargždų krašto muziejuje atidaryta paroda „Pinigai Lietuvoje“. Pristatyme dalyvavo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir tarybos narė, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė. Sveikindama susirinkusiuosius mero pavaduotoja R. Cirtautaitė pasidžiaugė paroda ir palinkėjo, kad kuo daugiau pinigų ateitų į rajoną ir kad jie būtų nauja pradžia verslui ir naujoms verslo įmonėms. O verslo įmonės – tai ir naujos darbo vietos rajono žmonėms.

Muziejaus direktorė Sigita Bučnytė padėkojo parodų iniciatoriams, eksponatų skolintojams, kolekcininkams Raimundui Juciui ir Algirdui Aužbikavičiui.

Apžvelgus pinigų istoriją, popietė pratęsta diskusija, kurios dalyviai – trečiojo amžiaus studentai, parodos lankytojai bei kolekcininkas A. Aužbikavičius kalbėjo apie pinigų reformas, jų vertės kitimą bei kainas skirtingais Lietuvos valstybės laikotarpiais.

Paroda Gargždų krašto muziejuje veikia iki gegužės 4 dienos.

Informaciją paruošė:

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė

Fotonuotraukos:

Tarybos narės, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės Reginos Kernagienės.

1-oje fotonuotraukuoje: mero pavaduotoja R. Cirtautaitė, muziejaus direktorė S. Bučnytė, kolekcininkas A. Aužbikavičius ir tarybos narė R. Kernagienė.

2-oje fotonuotraukoje: kolekcininkas A. Aužbikavičius ir muziejininkė K. Skiotytė.

 


Kur ieškoti informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus?

 

Tiems, kas internete tikslingai ieško informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, tikriausiai atsakyti į šį klausimą jau kuris laikas nėra sudėtinga. Be abejo, tai Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) viešoji prieiga internete – www.limis.lt. Šiame portale nuo 2013 m. yra viešinamas muziejų sukurtas ir į LIMIS duomenų bazes pateiktas skaitmeninis turinys apie skaitmenintas muziejuose saugomas vertybes (eksponatus, muziejų archyvuose, bibliotekose, fototekose, audiotekose, videotekose saugomus kultūros paveldo objektus). Čia galima rasti sklaidai skirtus minėtų kultūros paveldo objektų aprašus ir su jais susietus šiuos objektus identifikuojančius skaitmeninius vaizdus.

Kodėl verta susidomėti šia informacija? Pirmiausia, be abejo, dėl to, kad šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse nėra galimybės muziejų ekspozicinėse salėse pamatyti visų lobių, kuriuos yra sukaupę ir saugo muziejai. Praktika rodo vienu metu muziejuose eksponuojama vidutiniškai tik 5–10 proc. visų muziejuose saugomų eksponatų, o archyvų, bibliotekų, fototekų ir kitos vertybės į ekspozicijas iš viso dažniausiai nepatenka. Taigi informaciją apie tuos muziejų lobius, kuriuos fiziškai dėl patalpų trūkumo ir kitų aplinkybių Jums yra neprieinama muziejų parodose ir ekspozicijoje, Jūs galite rasti muziejų kaupiamų elektroninių duomenų bazių viešose prieigose. Lietuvoje tokia prieiga yra viena – LIMIS portalas www.limis.lt.

Šiandien LIMIS sistemoje jau yra viešinama informacija daugiau negu apie 112 tūkstančių saugomų vertybių iš daugiau negu 60-ies Lietuvos muziejų.

Portale jau galima rasti daugiau negu 20 tūkstančių pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) sukurtų nuotraukų, kurios padeda geriau pažinti mūsų šalies istoriją, to laikotarpio iškilius mokslo, kultūros ir valstybės veikėjus. Portale plačiai pristatomas buvusio Kretingos grafų Tiškevičių rūmų palikimas, Žemaičių muziejaus „Alka“ išsaugoti stiklo negatyvai. Viešinami ir turtingi Lietuvos senosios Lietuvos ir Vakarų Europos profesionaliosios dailės rinkiniai. Vertingos liaudies meno, numizmatikos, archeologinių radinių kolekcijos.

Plačiai savo eksponatų rinkinius LIMIS portale atveria Šiaulių „Aušros“ muziejus, kuris interneto naudotojams jau pateikia informaciją apie daugiau negu 35 tūkstančius kultūros paveldo objektų. Daug informacijos čia publikuojama ir apie Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Kauno Tado Ivanausko zoologijos, jau minėtas Kretingos, Žemaičių muziejaus „Alka“, Rokiškio krašto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose saugomas vertybes.

Portalo lankytojų tyrimai rodo, kad jų itin padaugėja pavasario mėnesiais, baigiantis mokslo metams aukštosiose ir bendrojo lavinimo įstaigose. Vis dažniau nuorodos į LIMIS portalą pateikiamos ir studentų baigiamuosiuose bei moksleivių darbuose. Tai rodo, kad nemažai studentų ir moksleivių jau žino, kur ieškoti jiems aktualios informacijos apie muziejuose saugomas vertybes.

Pedagogai, rengdamiesi istorijos, dailės, zoologijos, geografijos, lietuvių ir daugeliui kitų pamokų taip pat jau dažnai neišsiverčia be informacijos, skelbiamos LIMIS portale.

Taigi, tiems, kas dar šio portalo nesurado, verta interneto paieškos laukelyje suvesti jo adresą www.limis.lt ir ateityje nuolat draugauti su LIMIS.

Papildomai duomenys apie reprezentatyviausius, didžiausią išliekamąją vertę turinčius eksponatus ir kitas muziejuose sukauptas vertybes jau per LIMIS yra pateikiama ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ www.epaveldas.lt bei svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu.

Internete veikia ir trys Lietuvos muziejų virtualių parodų svetainės: „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“ http://parodos.emuziejai.lt/ , „Lietuvos muziejų lobiai“ http://www.muziejai.lt/lobiai/index.html , „Virtualių parodų sistema“ http://www.muziejai.lt/emuziejai/index.asp .

Išsamiai peniomis užsienio kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) Lietuvos muziejai pristatomi portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Šio portalo skyriuje „Virtuali galerija“ http://www.muziejai.lt/Virtuali_galerija/Virtualios_galerijos.lt.asp taip pat yra paskelbta daug muziejų sukurtų virtualių parodų, daugelio muziejų ekspozicijų, istorinę vertę turinčių pastatų, kuriuose muziejai yra įsikūrę, panoraminės nuotraukos. Čia galima rasti ir muziejų virtualių turų, vaizdo reportažų, nuorodas į virtualias parodas, kurias muziejai yra sukūrę savo interneto svetainėse.

Danutė Mukienė,

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja


Balandžio mėnesio eksponatas

ŠVYTURIO MAKETAS – DOVANA RAŠYTOJAI

Dar savo atmintyje išsaugoję faktus žmonės, apsilankę muziejuje pasakojo, jog suvenyrinį švyturio maketą rašytojai Ievai Simonaitytei padovanojo ,,Lietuvos žvejo‘‘ redakcijos kolektyvo atstovai, aplankę I. Simonaitytę Priekulėje, jai vasarojant.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.


Linksmų Šventų Velykų!


Kovo 18 d. (penktadienį) 14 val. kviečiame į Veiviržėnų kultūros centrą, kur vyks knygos "Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys" pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, istorikas Vytautas Plečkaitis.


Kovo mėnesio eksponatas

Maldaknygė „Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai“

 

Religinės tematikos knyga, išleista 1920 metais, yra vienas iš nedaugelio išlikusių Pamario laivadirbio Jono Gižo dukros Evės Gižas reliktų.

Maldaknygė yra odinio viršelio, puslapių krašteliai paauksuoti. Pirmajame knygos puslapyje randamas įrašas „Eve Giszas Dreverna“. Visas leidinys parašytas lietuvių kalba gotišku šriftu.

Eksponatas vertingas ne tik dėl meniškumo, memorialumo ar istoriškumo, bet taip pat per religiją parodomas šio krašto kultūros specifiškumas, išskiriant tai iš likusios Lietuvos dalies.

Eksponatas saugojamas Drevernos J. Gižo etnografinėje sodyboje.


„Linkėjimai iš tarpukario...“

Gargždų krašto muziejuje istorijos pažinimas tęsiasi! Kviečiame apsilankyti tarpukario laikmečio atvirlaiškių parodoje iš kraštiečio kolekcininko Raimundo Juciaus asmeninio rinkinio. Parodoje, kauptoje dešimtmetį, eksponuojami net keli šimtai skirtingų atvirlaiškių, siųstų įvairiausiomis progomis – kaip sveikinimai, meilės prisipažinimai, linkėjimai ir pamokymai. Kiekvienas parodos eksponatas – tai nauja istorija su siuntimo žymomis, informacija ir unikaliomis siuntėjų mintimis. Sveikindami mūsų seneliai rašė :    

„Linkiu Laimingiu ir Laimingiausiu Kalėdu švenčiu<...> ir pats idedu tau penkius litus nupirk vaikeliams maista Kad nemirtu badu nes man gaila bus pažiurėti jūs mažus vaikus Kaip jie verks. Sesuo marė“

„Mielas, broleli, Vinsavoju tamsta su šventoms Velykoms, linkėdamas tamstai daug daug laimės par Šventas Velyka. Rašitas Balande 4 deno 1922 metus“.

Smagių ieškojimų ir atradimų šioje parodoje. Paroda lankytojams atvira kovo 5 d. – balandžio 4 d.

Informacija pateikta 2016-03-04


Vasario mėnesio eksponatas

Piešinys ant beržo tošies.

Autorius – Stanislava Kausteklytė. Spalvotas piešinys ant beržo tošies. Siųstas iš Komijos ASSR lagerio sūnui Petrui Kaustekliui. Sukūrimo data –XX a. 6 deš. Pavaizduota kaimo sodyba, pieva, varvanti iš latako sula į ąsotį. Beržo tošis. 7.5/14cm. 1 vnt.

 Gauta iš Stanislavos Kausteklytės, dovanota pagal 2007 09 12 aktą Nr. Nl 24 ;

Kausteklytė Stanislava, g. 1922 m. spalio 8 d. ,gyv. Brožių k., Veiviržėnų valsč., Kretingos apskr., bibliotekos vedėja, partizanų rėmėja. Suimta 1951 vasario 20, nuteista 1951 05 15 dešimčiai metų lagerio. Išv. į lag. – Inta, Komijos ASSR. Paleista 1956 m. birželio 2 d.

Eksponato saugotojas – Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.

ŽINIOS APIE OBJEKTO PATEIKĖJĄ:

Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus;

Kontaktinis asmuo: Sabina Vinciūnienė, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė;

Kontaktinė informacija: Klaipėdos g. 29, LT-96341, Priekulė, tel. (8 46) 45 47 87, el. p. tremties.muziejus@gmail.com

Informacija paruošta: 2016-02-04


Paroda „Muziejaus fondus atvėrus“

Gargždų krašto muziejaus kolektyvas, tęsdamas tradiciją, kartą metuose kviečia rajono gyventojus ir svečius apsilankyti parodoje „Muziejaus fondus atvėrus“, kurioje pristatomi įdomiausi istoriniai eksponatai, tautodailininkų kūriniai, papildę muziejaus fondus per 2015 metus.

Gargždų krašto muziejaus ir jo filialų (Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus, Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus, J. Gižo etnografinės sodybos, Agluonėnų etnografinės sodybos) pagrindiniai ir pagalbiniai fondai, istorijos, etnografijos, I. Simonaitytės, ikonografijos rinkiniai, krašto gyventojų dėka kasmet „praturtinami“ įvairiomis, išliekamąją vertę turinčiomis ir apie Klaipėdos rajono istoriją liudijančiomis muziejinėmis vertybėmis. Eksponatai aprėpia laikotarpį nuo seniausiųjų laikų iki netolimos praeities. Eksponuojami atrodo dar vakar kiekvieno rankose laikyti litai, praėjusio amžiaus buities rakandai, vertingos tarpukario laikotarpio Lietuvos kariuomenės fotografijos bei mažlietuvių praeities gyvenimo ženklai.

Per 2015 m. muziejininkai parengė ir sėkmingai įgyvendino projektą „Tradicinę liaudies kūrybą menančių muziejinių vertybių restauravimas“, kurio metu restauruota medinė nukryžiuotojo skulptūrėlė – memorialinės architektūros, kryždirbystės pavyzdys, autentiška, įspūdingo dydžio kraičio skrynia ir tradiciniam žemaitiškos trobos interjerui būdinga medinė kėdė. Šias ir daugelį kitų krašto istorijai svarbių vertybių gyventojai turi galimybę pamatyti parodoje „Muziejaus fondus atvėrus“, eksponuojamoje Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5, Gargždai) vasario 2 – 27 dienomis, nuo antradienio iki šeštadienio 11.00 – 18.00 val.

Informacija paruošta: 2016-02-02



Sausio 15-oji svarbi kraštui data. Tądien prieš 93 metus 1923 m. vyko Lietuvos valstybės organizuotas sukilimas Klaipėdos krašte, kuris nulėmė tolesnį šio krašto gyvenimą. Po 1923 m. sausio 15-osios dienos sukilimo Antantės sąjungos valstybėms teko pripažinti Klaipėdos kraštą Lietuvos valstybei.

Svarbu pažymėti, kad Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos iš pasaulio žemėlapio buvo panaikinta ilgiausiai Europoje, daugiau nei 500 metų, nepakitusi istorinė siena atskyrusi dvejus simbolinius regionus „ mažąją“ ir „didžiąją“ Lietuvą. Svarbu pažymėti, kad po šios dienos Gargžduose ir kituose buvusio pasienio miesteliuose buvo panaikintos muitinės ir sienos perėjimo punktai. 1919 m. gegužės 8d. įkurtos Gargždų muitinės įranga, dokumentai ir dalis darbuotojų buvo perkelti į Rusnę.


Sausio mėnesio eksponatas

Duonos pjaustyklė

Prietaisą sudaro medinis lovelis, stovas loveliui bei prie stovo pritvirtintas pakeliamas ir nuleidžiamas metalinis peilis. Užrašas ant duonos pjaustyklės: "hELLA" (gamintojas). Prietaisas pagamintas Vokietijos imperijoje. 


Priekulėje atidaryta paroda „Spaudai Priekulėje - 150“

Paroda susijusi su tęstiniu projektu „Spaudai Priekulėje - 150“, kuris vyko visus 2015 metus. Vykdytojas - Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus. Dalyvavo Klaipėdos Litorinos kurčiųjų mokykla, Drevernos pagrindinė mokykla, Priekulės I. Simonaitytės gimnazija, Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos biblioteka, Priekulės miesto biblioteka, Priekulės socialinių paslaugų centras. Įvairiuose užsiėmimuose, veiklose pabuvojo 350 žmonių – moksleivių, neįgaliųjų, senjorų ir kt.

Būsimai parodai kūrėme įvairius vaizduojamosios ir dekoratyvinės dailės darbus spaudos tema. Kad dalyviai įgytų žinių apie Priekulės periodinę spaudą, leistą 1882 – 1918 m. buvo atliktas laikraščių „Lietuvos keleivis“ ir „Konservatyvų draugystės laiškas“ istorinis tyrimas. Buvo sukurtas edukacinių užsiėmimų ciklas, supažindinant su šių laikraščių turiniu, ypač reklama. Edukacija buvo pritaikyta pagal amžiaus grupes. Edukaciniai užsiėmimai vyko Klaipėdos Litorinos kurčiųjų mokykloje, Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje, Drevernos pagrindinėje mokykloje bei Priekulės socialinių paslaugų centre. Taip pat Priekulės socialinių paslaugų centre įvyko renginys „Liuteronybės šviesoje“, kad dalyviai įgytų žinių apie liuteronybės ir spaudos sąsajas. Ten pat vyko keramikos užsiėmimai: žiedimas, lipdymas. Be to, buvo kuriami dekoratyvūs reljefiniai darbai iš popieriaus bei veliama iš vilnos. Drevernos pagrindinės ir Klaipėdos Litorinos kurčiųjų mokyklų moksleiviai piešė (mokytojai V. Sajauskas ir Jolita Stumbrienė). Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos bibliotekoje su gotišku šriftu supažindinome renginyje „Bibliotekų savaitė“, vyresniųjų klasių mokiniai interpretavo gotiškąjį šriftą užsiėmime „Mintis raidėje“. Projektas baigėsi dailės darbų parodos atidarymu gruodžio mėn. 10 d. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje. Renginyje I. Simonaitytės gimnazijos mokytoja lituanistė Edita Košinskaitė kartu su mokiniais parodė vaidybinę mizansceną, sukurtą iš minėtų laikraščių reklaminės medžiagos.

Lėšas projektui gavome iš Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2015-2017 metų programos. Buvo nupirktos medžiagos dailės darbams, atspausdintos skrajutės „Spaudai Priekulėje - 150“.

Ši veikla tęsis ir 2016 m. – I pusmetyje vyks dailės darbų paroda Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje, II pusmetyje – Priekulės miesto bibliotekoje , baigiantis metams atkeliaus į Priekulės socialinių paslaugų centrą.

Filialo vadovė S. Vinciūnienė


Jubiliejinė Klaipėdos rajono tautodailės paroda „Dešimt akimirkų“

Gruodžio 4 d. Gargždų krašto muziejuje į kasmetinę – jubiliejinę Klaipėdos rajono tautodailės darbų parodą rinkosi tautodailininkai ir svečiai. Tai – jau dešimtoji tautodailės darbų paroda, kurią šiemet nuspręsta pavadinti „Dešimt akimirkų“.

Parodoje autorinius kūrinius pristato dvidešimt Klaipėdos rajono tautodailininkų, kurių pateiktų kūrinių įvairovė atspindi senąsias kūrybos tradicijas. Liaudies meno kūrėjai dirba įvairiomis technikomis: mezga, pina, tapo, siuvinėja, audžia, užsiima kalvyste, keramika, medžio drožyba ir kita.

Į parodos atidarymą susirinkusiuosius tautodailininkus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai Rasa Petrauskienė, Regina Kernagienė, Albinas Klizas, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Latakienė, Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos pirmininkė R. Riaukė, tautodailininkas, drožėjas P. Balsys. Svečiai rajono tautodailininkams dėkojo už spalvingą parodą, už tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, linkėdami šilumos ir gėrio artėjančių švenčių proga.

Muziejaus direktorė Sigita Bučnytė, dėkodama už dešimt bendradarbiavimo metų, už sumanymus ir kūrybą Klaipėdos rajono tautodailininkams, įteikė padėkos raštus bei simbolines dovanas. Pasidžiaugta, kad šių metų paroda „Dešimt akimirkų“ atspindi per dešimtmetį kitusius tautodailininkų kūrinius, grąžina į prisiminimus apie muziejuje jau vykusias parodas. Visuomenei pristatomi išskirtiniai kūriniai, įkūnijantys tikrąsias liaudies meno vertybes, skatinantys prisiminti tradicinę meno paskirtį.

Susirinkusiuos parodos autorius bei svečius sveikino kapela „Martvežiai“.

Parodos organizatorius – Gargždų krašto muziejus, parodos rėmėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė, informaciniai partneriai – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“, informacinis portalas „Mano Gargždai“ ir savaitraštis „Gargždų kraštas“.

Paroda veikia iki 2016 m. sausio 22 d.

1 2


J. Gižo etnografinėje sodyboje papuošta Kalėdų eglutė

Žvarbią, tačiau jaukią gruodžio 8 dieną, Drevernos Jono Gižo etnografinėje sodyboje įvyko šventinė popietė, kurios metu susirinkusiuosius dreverniškius vienijo bendras tikslas – papuošti sodybos Kalėdų eglutę. Pirmiausia susirinkę Drevernos kultūros namuose, tiek vaikai, tiek ir suaugusieji puolė gaminti kalėdinius žaisliukus iš šiaudų ir nendrių stiebų. Prisimenant Mažosios Lietuvos tradicijas, senieji gyventojai eglutę puošdavo tuo, ką rasdavo namuose per daug eglutės nepridabindami. Dažnai tai būdavo saldainiai, sausainiai, įvairių drobių kaspinėliai, o taip pat ir vadinamieji „šiaudinukai“, kuriuos ir bandyta atkurti sodyboje. Pagaminti įvairių figūrų, formų bei dydžių kalėdiniai žaisliukai, tarp kurių net puikuojasi šio krašto identifikacijos simbolis – žuvis.

Visi dalyvavusieji prie šventinio stalo vaišinosi kafija ir pyragu, prisimindami advento ir Kalėdų laikotarpio senąsias tradicijas bei papročius.

Renginio metu šventinės dvasios aplankyti bei gerumo įkvėpti J. Gižo etnografinės sodybos darbuotojai ir Drevernos gyventojai linki visiems jaukių bei prasmingų artėjančių švenčių.


Gruodžio mėnesio eksponatas

Kalėdinė sveikinimo atvirutė

 

Artėjant gražiausioms metų šventėms muziejininkai mėnesio eksponatu išrinko skaitmeniniame Gargždų krašto muziejaus fonde saugomą eksponatą iš Raimundo Juciaus asmeninės kolekcijos – tarpukario laikmečio Kalėdinę sveikinimo atvirutę „ Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų“. 


Pagerbti partizanai

Artėjant mirusiųjų atminimo dienai, Vėlinėms, spalio 30 d. į Laisvės kovų ir tremties muziejų Priekulėje susirinko šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai, įvairių organizacijų atstovai. Pilietinės akcijos metu „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ buvo nuspręsta aplankyti ir pagerbti Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone esančias penkias Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus rajono partizanų žūties vietas. Nutarta, kad dalis dalyvių vyks transportu, o kiti – pėstute. Žygio dalyviai aplankė ir tylos minute pagerbė muziejaus teritorijoje esančioje masinėje kapavietėje užkastų partizanų atminimą.

Priekulės jaunieji šauliai važiavo į dvi vietas. Pirmoji – Aisėnų miškas, kur buvo partizanų štabo bunkeris. Šiame Aisėnų miške 1950 m. vasario 16 d. žuvo: Pranas Auškalnis-Laisvė, Dariaus tėvūnijos štabo darbuotojas ir partizanai Konstantinas Butkevičius - Lyra, Eduardas Gavrilčikas – Aidas, Vytenis, Bronislava Žemgulytė – Lietuvaitė. Kartu keliavo partizano E. Gavrilčiko dukra Regina Mažutienė. Ji papasakojo, kad apie tėvo žūtį išgirdo, būdama tremtyje. Miške, šnarant krentantiems medžių lapams, tylos minute pagerbėme žuvusius už Lietuvos laisvę. Pranašiški buvo partizanės Bronislavos žodžiai – „pamatysite, ateis laikas, kai mes važiuosime šlovės vežimu“... Važiuojant link Veiviržėnų, pamiškėje, šalia kelio stovi tipinis genocido centro atminimo ženklas ir pajuodęs medinis kryžius. Jie skirti 1946 m. lapkričio 4 d. žuvusiems partizanams Broniui Stanišauskui – Švinui ir Kaziui Šeškui. Uždegėme žvakutes, pagerbėme tylos minute. Reikia paminėti, kad jaunųjų Priekulės šaulių veikla susijusi su muziejumi. Šiemet Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos keliasdešimt moksleivių dalyvauja neformaliojo moksleivių švietimo muziejaus parengtoje pilietinio ugdymo programoje „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Šioje programoje jie įsisavina ne tik šaulių praktinio ir teorinio mokymo užduotis, bet ir muziejaus parengtas istorines žinias apie partizanų pokario kovas, taip pat lanko ir tvarko partizanų masines kapavietes, žūties vietas, bendrauja su visuomene.

Kita grupė – Klaipėdos Butigeidžio 3-osios rinktinės šauliai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, gyventojai aplankė Šiuraičių kaime esančia žūties vietas. Į šias vietas keliavo pėstute. Pirmojoje vietoje pagerbė Antaną Pakalniškį – Žalgirį, žuvusį 1951 m. sausio 16 d. ir keliavo toliau, į Šiuraičių miško pakraštį. Ten 1952 m. liepos 18 d. žuvo partizanai Viktorija Jasaitė-Bužienė-Bitelė, Boneventūras Venckus-Bėdūnas, Vėdūnas, Antanas Paulauskas – Bėgūnas, Ežys taip pat ryšininkai Jokūbas Gerulis – Jurginas ir Vida Oželytė – Klajūnė. Visi buvo aplinkinių kaimų gyventojai.

Žygio dalyviai susirinko Šarkiškių kaimo miške, kur partizanų atminimui pastatyti keli paminklai. Vieno paminklo istorija ypatinga. Ant pakilumos stovi Šv. Mergelės Marijos skulptūra su kūdikiu ant rankų. Ją savo vyrui, partizanui, Juozui Auškalniui – Kudirkai pastatė žmona, nors pastarasis 1950 m. žuvo visai kitoje vietoje. Tais pačiais metais ji užsakė paminklą žymiam dailininkui Adomui Jakševičiui, tada gyvenusiam Švėkšnoje. Paminklą šventino švėkšniškis kunigas – muzikologas Tadas Budraitis, kurį po metų išvežė į lagerį... Šventinimą paslapčiomis, stovėdami miške, stebėjo ir partizanai. Greta stovi tipinis genocido centro atminimo ženklas, skirtas partizanams Antanui Kiminiu – Laisvūnui ir Petrui Toleikiui – Šturmui, žuvusiems šioje vietoje 1951 m. lapkričio 4 d. Taip pat stovi du didžiuliai mediniai kryžiai, kuriuos visai neseniai pastatė Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas.

Šioje vietoje 13.30 val. vyko gedulingos mišios, skirtos partizanų ir visų kankinių atminimui. Jas laikė Švėkšnos klebonas Sigitas Katkus. Po mišių žygio dalyviai diskutavo, skanavo kareivišką košę.

Renginį organizavo: Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė (Klaipėdos apskrities), Arūnas Barbšys, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.

Renginio partneriai: Česlovas Tarvydas, Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narys, Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

S. Vinciūnienė, Laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovė.


Kviečiame moksleivius ir mokytojus apsilankyti Gargždų krašto muziejuje, sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, žaismingai ir interaktyviai pažinti tarpukario Gargždus, tuo metu vyravusią kultūrą, meną, madą, ekonominę ir politinę padėtį. Laukiame Jūsų kiekvieną pirmadienį - penktadienį nuo 9 iki 18 val. Edukacinių užsiėmimų aprašymus rasite čia:


Gargždų krašto muziejus įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Tradicinę liaudies kūrybą menančių muziejinių vertybių restauravimas“. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu restauruoti trys, blogos būklės, išliekamąją vertę turintys eksponatai: Agluonėnų etnografinėje sodyboje eksponuojama kraičio skrynia, Gargždų krašto muziejuje saugoma nukryžiuotojo skulptūrėlė ir medinė XIX a. pab. kėdė. Atlikus restauravimo darbus eksponatams grąžintas ekspozicinis vaizdas.

 


Drevernos muziejuje svečiai iš Vokietijos

Šį pavasarį Drevernos Jono Gižo etnografinę sodybą aplankęs Vokietijoje gyvenantis laivadirbio vaikaitis Ernstas Gižas (vok. Ernst Giszas) savo prisiminimais apie vaikystę Klaipėdos krašte, pabėgimą į Vakarus, tėvą Martiną bei patį senelį Joną Gižą (1867-1940) noriai dalinosi su muziejaus darbuotojais.

Ernstas Gižas gimė 1938 metais šalia Ventės esančiame Šturmų kaime, Martino Gižo (1910-2005) ir Evos Eglins (1914-2007) šeimoje. Ernstas iš nuotrupų prisimena, jog tekdavo nemažai laiko praleisti pas senelį Drevernoje, kadangi tėvai daug dirbo ūkyje. Anūko atmintyje Jonas Gižas išliko kaip griežtas, rimtas, už šėliojimus visada baudžiantis žmogus. Seneliui mirus ir tėvui išėjus į armiją, Ernsto gyvenimas pasikeitė. Ilgą laiką Šturmuose jis gyveno tik su mama. SSRS užėmus Lietuvą 1944m., tėvas Martinas Gižas pateko į nelaisvę – lagerį Krasnodare, vėliau perkeltas į Uralą dirbti šachtose. 1949 m. pablogėjus sveikatai, Martinas, kaip buvęs karo belaisvis, paleistas namo. Tačiau gimtinėje niekas jo nebelaukė, kadangi Ernstas su mama dar karo metu pradėjo įgyvendinti savo didijį pabėgimą į Vokietiją. Anot Ernsto, tai buvo vienas sunkiausių jo gyvenime išbandymų. Ilgą kelionę į Vakarus jie pradėjo nuo Drevernos, kuomet laivu plaukė į Nidą ir nuo ten ėjo iki Kaliningrado. Pasiekus šį miestą Ernstas su mama įsijungė į pastarojo įvardintą „pabėgelių kelią“. Net šiandien Ernstas sunkiai tvardantis ašaras pamena laimingą šios kelionės pabaigą. Kaip pats teigia, jog galėjo baigtis daug liūdniau, kadangi likus tik paskutinei atkarpai – iš Gdynės laivu pasiekti Šiaurės Vokietijos krantus, Ernstas su mama į jį nespėjo. Būtent šiuo reisu plaukiamas garsusis vokiečių laivas Vilhelmas Gustlofas (vok. Wilhelm Gustloff) nuskendo Baltijos jūroje, kuomet jį užbombordavo Sovietų Rusijos povandeninis laivas 1945 metų pradžioje. Iki šiol tai laikoma kone didžiausia laivo katastrofa per visą istoriją. Perpildytu, tuo metu geriausiu pasaulyje kruiziniu laivu plaukė apie 10000 žmonių, daugiausia civilių, kurie Sovietinės priespaudos genami bėgo į Vakarus iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto. Tad išvengus nelaimės galiausiai Ernstas su mama po kelių metų klajonių pasiekė Vakarų Vokietiją, pirmiausia apsistodami pabėgėlių stovykloje, vėliau persikraustė į Bochumą. Ten pastarieji ir sulaukė grįžusio iš nelaisvės Martino.

Po ilgų išsiskyrimo metų šeima galiausiai vėl pradėjo kurti gyvenimą kartu. 1963 metais Ernstas Gižas su tėvais persikraustė į Vakarų Vokietijoje esantį nedidelį miestelį Kionigsvinterį, prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas. Įgijęs mechaniko specialybę ir galiausiai įsitvirtinęs naujoje vietoje, Ernstas vedė savo išrinktąją. Kartu su Kristina (Christine) susilaukė 3 sūnų, kurie taip pat iki šiol gyvena Vokietijoje. Jie aktyviai domisi tėvo gimtine ir didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis.

Ernstas Gižas gražiausius savo vaikystės metus, praleistus Klaipėdos krašte, iki šiol atsimena su šypsena bei nostalgija. Ir nors praėjo daug metų nuo pasitraukimo į Vakarus, Ernstas niekada neužmiršo savo gimtinės, kartas nuo karto aplankydavo Drevernoje likusius artimuosius (tėvo seserį Evą Gižas, pusbrolį Joną Staras), ir šiandien vis dar užsuka pasižvalgyti po sodybą. Deja, Šturmų kaimo senieji Ernsto namai sovietmečiu melioracijos nuniokoti šiandien nėra išlikę. O ir senelio sodyba per pastaruosius metus ganėtinai pasikeitė. Tačiau Ernstas pripažįsta, jog be abejonės malonu aplankyti senąją tėviškę, kuri visada prisimins vaikystę.


Gargždų krašto muziejuje naujoji ekspozicija laukia lankytojų

 

2015 m. rugsėjo 18 dieną iškilmingai pristatyta ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918-1939 m.”, kur apie slėpiningą pasienio kontrabandos istoriją, uolius muitininkus, suktus „šmugelninkus“, strainas merginas, uolius pradžios mokyklos mokinukus ir visą tarpukario kultūrą išgirsite tik čia: atkurtose muitinės, pašto ir pradžios mokyklos erdvėse. Esate laukiami Gargždų krašto muziejuje, Sodo gatvė 5, Gargždai. Muziejaus darbo laikas II-VI 11.00-18.00 val.


Spalio mėnesio eksponatas

J. GIŽO GAMINTA VĖTRUNGĖ

Unikalių vėtrungių Klaipėdos krašte išlikusių vos keleta. Todėl J. Gižo etnografinė sodyba eksponuoja nepaprastą vertybę – pačio laivadirbio darytą vėtrungę. Ji pagaminta 1930 – 1940 metais iš medinių sijelių ir fanieros. 



Į retro šventę kviečia muziejininkai

Šį penktadienį (rugsėjo 18 dieną) 14 valandą Gargždų krašto muziejaus darbuotojai rajono gyventojus ir svečius maloniai kviečia į retro šventę „Tarpukario dvasia mano mieste“. Numatytoje renginio programoje – galimybė įvertinti nuveiktus darbus ir puikiai praleisti laiką.

Muziejininkai džiaugiasi, kad po dviejų metų pastangų jau penktadienį lankytojams atsivers atnaujintos ekspozicijos erdvės. Tai vykdyto projekto rezultatas, kuomet 2005 metais parengta nuolatinė ekspozicija pakeista neatpažįstamai: papildyta naujai surinkta informacija iš archyvų ir rajono gyventojų, pasiskolinta bei gauta dovanų eksponatų, taip pat pagaminta ir įdiegta įvairių edukacinių, interaktyvių pažinimo priemonių. Atidarymo dieną muziejaus lankytojai bus pakviesti ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir „nusikelti“ į tarpukario Gargždus: sudalyvauti retro fotosesijoje, paskanauti tarpukario pyragų, išsiųsti atvirlaiškį, laimėti muziejinkų įsteigtus prizus.

Numatyta, kad šventės metu bus atidaryta ypatingai vertinga tarpukario laikotarpio valstybės apdovanojimų paroda. Iš kraštiečio Algirdo Aužbikavičiaus asmeninės kolekcijos parengta paroda – tai ypatinga dovana ne tik muziejininkams, bet ir rajono gyventojams. Joje eksponuojami aukščiausi valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai ir valstybinių apdovanojimų teikimo raštai), įteikti Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpiu. Vienintelė ir unikali paroda Gargždų krašto muziejuje bus eksponuojama vieną mėnesį. Pristatymo metu apie valstybinius apdovanojimus, jų reikšmę bei vertę papasakos kolekcininkas A. Aužbikavičius.

Muziejininkai tikisi, kad atnaujintos ekspozicijos ir ypatingos parodos pristatymas bus puiki dovana miesto gyventojams ir svečiams įstaigos veiklos dešimtmečio proga. Tikimąsi, kad šventinio šurmulio metu bus prisiminta muziejaus įsteigimo, gyvavimo istorija, renginių, švenčių akimirkos.


Rugsėjo mėnesio eksponatas

Dovana - siuvenyras

"Gerb. Rašytojai

Naftos žvalgybos ekspedicijos literatūros mylėtojai.

Gargždai, 1976. X. 6”

Šitoks tekstas išgraviruotas metalo plokštelėje, pritvirtintoje ant medinės dėžutės, dailiai išdrožinėtos tautiniu lietuvišku ornamentu.


Paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“

Lietuvos liaudies buities muziejaus parengta paroda – tai pasakojimo apie duoną ir jos kelią nuo rugio grūdo iki duonos raikymo. Informaciniai tekstai, unikalūs eksponatai iš įvairių Lietuvos regionų – tai puiki priemonė pažinti....

Parodos atidarymas vyks rugpjūčio 27 d. 18 val. (Agluonėnų etnografinėje sodyboje adresu: Klojimo g. 9, Agluonėnai, Klaipėdos r.)

Paroda veiks iki spalio 19 d.

Muziejaus darbo laikas nuo 11 iki 18 val. (laikas gali būti derinamas pagal jūsų pageidavimą). Ekskursiją galima užsisakyti tel. nr. 864760497.

Kitose muziejaus patalpose įrengtos ekspozicijos: „Lietuvininko buitis ir gyvenimo būdas“, Onos Šimaitytės - Račkauskienės grafikos darbų paroda.

Bilieto kaina - 1,20 eur., moksleiviams, pensininkas - 0,60 eur.

Maloniai kviečiame apsilankyti.


Atnaujinta ekspozicija duris atvers rugsėjį

Gargždų muziejininkams vasara ne tik karšta, bet ir darbinga, nes vykdomi paskutiniai ekspozicijos „Senųjų Gargždų vaizdai“ atnaujinimo darbai. Kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamo projekto rezultatus šių metų rugsėjį planuojama pristatyti gyventojams ir rajono svečiams atidaryme „Tarpukario dvasia mano mieste“.

Projektas vykdomas antrus metus ir nuveikta daug, nes pirminė ekspozicija „Senųjų Gargždų vaizdai“ pasikeitė kardinaliai: gauta naujų eksponatų, dalis jų restauruota, paruoštos ir pritaikytos muziejaus salės, įdiegtas informacinis terminalas. Džiugu, kad vietos gyventojai noriai prisideda prie ruošiamos ekspozicijos: teikia istorinę informaciją, skolina ir dovanoja eksponatus.

Bendras muziejininkų ir gyventojų darbas bus iškilmingai pristatytas visai netrukus. Kviečiame sekti informaciją.


Drevernos apžvalgos bokštui - portalo 15 min.lt dėmesys

Gargždų krašto muziejaus kolektyvas džiaugiasi, kad pavasarį pristatytam apžvalgos bokštui Drevernoje žurnalistų ir lankytojų dėmesys.

Kviečiame skaityti:

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/i-pasimatyma-su-gamta-kvapa-gniauzianti-lietuva-is-drevernos-apzvalgos-boksto-642-521586

Rugpjūčio mėnesio eksponatas

Bažnytinių jungtuvių pažymėjimas

Bažnytinių jungtuvių pažymėjimas, parašytas tremtyje. Gautas iš Zuzanos Rudgalvienės 2014 m. birželio 27 d.


Lietus nenuplovė pėdsakų

Vėjuotą ir lietingą liepos 10 pavakarę I.Simonaitytės memorialiniame muziejuje susirinko būrelis poezijos mylėtojų, o gal ir smalsuolių, kurie nutarė susitikti su lietuvių išeivijos poete, vertėja, gyvenančia Australijoje Lidija Šimkute. Gimusi 1942 m.Žemaitijoje, Skuodo rajone, Mosėdžio seniūnijos Krakių kaime, 1944 m. su tėvais, karo pabėgėliais, pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė gyventi į Australiją. Technologijos institute Geelonge baigė dietetikos studijas. 1973-1998 m. lietuvių kalbos įgūdžius tobulino Lietuvių kalbos institute Čikagoje. 1975 m. su eilėraščiais (4-8 eilučių miniatiūromis) debiutavo ,, Metmenyse‘‘Poetės kūryba išversta į 9 užsienio kalbas. Yra aktyvi Australijos rašytojų sambūrių dalyvė. Poetė pabuvojo 40 užsienio šalių. Gimtinėje Lietuvoje apsilankė 1976 m.

Poetė įkvėptai pasakojo apie kūrybą, prisimindama savo tėvus ir senelius, kurių dėka gali rašyti lietuviškai, o keliaudama per pasaulį dėkoja likimui, kuris ją suveda su idomiais žmonėmis, kurių pagalba atsiveria jos knygoms pasaulinė erdvė. Susitikimo dalyvių klausinėjama ar savo kūrybą laiko modernistine ir filosofine, viešnia atsakė : taip. Autorė dovanojo knygą muziejui ir su malonumu įrašė autografą įsigijusiems jos kūrybos rinkinuką. Atsisveikinome iki kitų susitikimų.

Laima Lemežienė

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje



Gargždų krašto muziejus dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema) centro vykdomame projekte „Mobilios skaitmeninimo grupės – pagalba regionų muziejams“.

2015 m. birželio 30 d. Gargždų krašto muziejaus filialuose lankėsi iš Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro darbuotojų suformuota mobili grupė, aprūpinta šiuolaikine kultūros paveldo skaitmeninimui skirta technine įranga. Susitikimo metu LIMIS centro specialistai atliko muziejinių vertybių skaitmeninimui ir darbui su LIMIS naudojamos techninės bei programinės įrangos būklės tyrimus. Muziejaus darbuotojai buvo supažindinti su kultūros paveldo skaitmeninimo aktualijomis. Kartu su muziejininkais specialistai suskaitmenino atrinktus eksponatus.

Gargždų krašto muziejaus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos dailės muziejumi ir atliekami skaitmeninimo darbai per Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą suteiks galimybę visuomenei, interneto naudotojams operatyviau internete rasti informaciją apie muziejuje saugomus kultūros paveldo objektus.



Muziejuje – idėjų lietus

Birželio 4 dieną Gargždų krašto muziejuje šurmuliavo rajono tautodailininkai. Kūrybos šviesuoliai susirinkimo diskusijai, kaip rajono benduomenę ir svečius pakviesti į jubiliejinę, dešimtą, rajono tautodailės darbų parodą, kuri kasmet, gruodžio mėnesį, organizuojama Gargždų krašto muziejuje.

Susitikimo metu idėjų lietuje išsakyta daug minčių, kaip patraukliai pristatyti tautodailės darbus, jų kūrybos procesą, kaip užmegzti betarpišką ryšį su parodos lankytoju. Nuspręsta, kad jubiliejinė tautodailės darbų paroda vadinsis „Dešimt akimirkų“, jai darbus atrinks sudaryta komisija, rajone bus ieškoma ir tyliai kuriančių talentingų žmonių. Be esminių parodos organizavimo klausimų, pasidalyta idėjomis, apie bendrą tautodailininkų dovaną Gargždų miestui.

Gargždų krašto muziejaus direktorė

Sigita Bučnytė



Birželio mėnesio eksponatas

100 ir 50 nominalų ostmarkių banknotai

Vokiečių okupacinės valdžios 1918 m. balandžio 4 d. Kaune išleisti banknotai – ostmarkės. Ostmarkės buvo skirtos naudoti vokiečių kontroliuojame krašte – Oberoste. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę savos valiutos sukūrimas buvo vienas svarbiausių uždavinių, tačiau jį įgyvendinti šiek tiek užtruko. 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė šiuos okupacinės valdžios išleistus banknotus įteisino, kaip laikinąją valstybės valiutą, kol bus sukurta sava. 


Iškilmingas apžvalgos bokšto atidarymas 

Gegužės 29 d. ant Kuršių marių kranto, Drevernos prieplaukoje iškilmingai atidarytas apžvalgos bokštas, kurį pastatė Klaipėdos rajono įmonės UAB „Hidrostatyba“ specialistai. Projektas finansuojamas iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės, Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

Su Klaipėdos krašto dainomis, folkloriniais šokiais atvykusius pasitiko Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus ansamblis. Atidarymo juostą perkirpo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė ir UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius. Pasigrožėti išskirtiniu gamtos kraštovaizdžiu atsiveriančiu nuo apžvalgos bokšto buvo pakviesti renginyje dalyvavę svečiai.

Drevernos mažųjų laivų elinge Gargždų krašto muziejaus kolektyvą įgyvendinus „Drevernos rekreacinio patrauklumo didinimas“ projektą ir renginio svečius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas, Kuršių marių regioninio parko atstovai.

Norintys išvysti išskirtinį kraštovaizdį, žuvingąsias Kuršių marias, retas, nykstančių paukščių rūšis, gamtos draustinių teritorijas bei perinčio jūrinio erelio skrydį virš Kuršių marių kviečiami apsilankyti Drevernos prieplaukoje, apžvalgos bokšte.

Gargždų krašto muziejaus informacija.

Nuotraukos: A. Ratkienės.

1 2


Šeimos diena muziejuje

Gargždų krašto muziejus kviečia gegužės 15 d. – šeimos dieną praleisti kartu.

11-14 val. - atvirų durų valandos (supažindinsime su muziejaus administracinėmis patalpomis, fondų saugyklomis, muziejuje saugomais fondais).

14 val. - linksmybės visai šeimai (orientacinė rungtis „Rask muziejų", „Klausimėlis", rinksime šeimos gardėsį – patiekalą, vyks linksmybės vaikams).

Maloniai kviečiame šeimos dieną praleisti kartu Gargždų krašto muziejuje. Išankstinė registracija ir platesnė informacija tel. (8 46) 45 22 14, mob. 8 656 15501, el. paštas: kuratorius.grgmuziejus@gmail.com


Gargždų krašto muziejus kviečia prisidėti prie miesto istorijos išsaugojimo ir įprasminimo. Ruošiame ekspoziciją „Tarpukario Gargždai 1918-1939“ ir kviečiame Jus pasidalinti turimomis vertybėmis, nuotraukų ar dokumentų kopijomis apie tarpukario Lietuvą. Galbūt Jūsų saugomi šeimos „lobiai“ gali tapti neįkainojama dovana istorijos tyrėjams ir rajono bendruomenei. Kurkime savo istoriją ir muziejaus ekspoziciją kartu!

Laukiame Jūsų Gargždų krašto muziejuje, Sodo g. 5, Gargždai, tel.(846) 45 22 14, mob.tel 867037145, el.p. gargzdu.muziejus@gmail.com

 Išskirtinis pasiūlymas keliaujantiems pamaryje

Jau šią vasarą pamario mylėtojams – naujas pažintinis objektas. Ant Kuršių marių kranto, Drevernoje, statomas apžvalgos bokštas, suteiksiantis galimybę kiekvienam pažvelgti į pamario kraštą iš paukščio skrydžio. Gargždų krašto muziejininkai, pasakoję apie kaimelio gilias žvejybos, laivadirbystės tradicijas, nuo šiol kviečia atsigręžti ir į supantį gamtos grožį. Apsilankiusieji apžvalgos bokšte turės galimybę stebėti išskirtinį kraštovaizdį, žuvingąsias Kuršių marias, retas, nykstančių paukščių rūšis, gamtos draustinių teritorijas bei perinčio jūrinio erelio skrydį virš Kuršių marių.

Planuojama, kad šių metų vasario mėnesį pradėti bokšto statybos darbai bus baigti gegužę. Šiuo metu jau įrengti gręžtiniai pamatai ir pirmosios laiptų pakopos. Antrasis statybų etapas – metalinės bokšto konstrukcijos pritvirtinimas. Vienintelis 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas regione lankytojams bus atviras visus metus.

Apžvalgos bokšto statybos darbus atlieka Klaipėdos rajono įmonės UAB „Hidrostatyba“ specialistai. Projektas finansuojamas iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės, Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto. Kelionę į naująjį objektą kviečia planuoti Gargždų krašto muziejininkai.

Nuotraukose vaizdai iš statybų aikštelės ir analogiškas apžvalgos bokštas Žemaitijos nacionaliniame parke Plateliuose. Nuotraukų autoriai: Gargždų krašto muziejininkai.


1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F.Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.


Balandžio mėnesio eksponatas

Telšių mokytojų seminarijos seminaristės P. J. atsiminimų knygelė.

Muziejuje saugomas unikalus eksponatas – Telšių mokytojų seminarijos ( veikusios 1922 – 1957 m. ir per visus gyvavimo metus išleidusios 700 absolventų) vienos seminaristės P. J. asmeninė atsiminimų knygelė.


Gerbiami lankytojai

Gargždų krašto muziejuje nuo kovo 28 d. iki balandžio 4 d. vyks ekspozicinių salių kosmetinio remonto darbai ir lankytojai nebus įleidžiami. Atsiprašome už nepatogumus.

Gargždų krašto muziejuje Jūsų lauksime balandžio 8 d. (trečiadienį) 16 val. Muziejuje vyks 2-ojo vaikų ir jaunimo fotoforumo parodos „Mano pasauliai“ atidarymo renginys. Parodoje – Klaipėdos regiono moksleivių fotografijos. Paroda veiks iki balandžio 29 d.

 


Moksleivių piešinių paroda "Geltona, žalia, raudona"

Gargždų krašto muziejuje eksponuojama moksleivių piešinių paroda skirta Kovo 11 d. paminėti. Moksleiviai piešiniuose meniškai ir vaizdingai iliustravo Lietuvos kelią į nepriklausomybę (Baltijos kelio fenomeną, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, skaudžius Sausio 13-osios įvykius). Paroda veiks iki kovo 27 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.


Edukacinis užsiėmimas „Geltona, žalia, raudona“ 

Kovo 11-ąją sukanka 25 metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs priespaudos, pažeminimo, kančių, karų epochos pabaigą ir nepriklausomos valstybės pradžią.

Todėl Gargždų krašto muziejus kviečia moksleivius atsigręžti į savo tautos istoriją ir prisiminti, kokį pėdsaką nuolatos besikeičiančių įvykių tėkmėje paliko Kovo 11-oji – lietuvių vienybės bei kovos dėl laisvės simbolis.

Skirta: 7-10 kl. moksleiviams, trukmė:  45 min.

Edukacinis užsiėmimas, kurio metu, pasitelkiant Power Point programą, istorinius šaltinius (dokumentus, LR Seimo archyvą, fotonuotraukos) moksleiviams pristatoma Kovo 11 – osios reikšmė Lietuvai.

Išklausę teorinę dalį, moksleiviai bus kviečiami susiskirstyti į tris komandas ir atlikti šias užduotis.

1) Komandų prisistatymas (pavadinimas, šūkis).

2) Eilės Lietuvai. Užduoties metu komandos turės sukurti ketureilį Kovo 11-osios tema. Originaliausiai sukurtos ir pristatytos eilės bus eksponuojamos parodoje “Geltona, žalia, raudona”, kuri veiks Gargždų krašto muziejuje.

Edukaciniai užsiėmimai vyks nuo 2015 kovo 10 d. iki kovo 27 d. Gargždų krašto muziejuje. Edukaciją galite užsisakyti tel. (8 46) 45 2214, mob. tel. 8 656 15501 arba el. paštu edukatore.grgmuziejus@gmail.com 


Kovo mėnesio eksponatas

Žemėlapis “Klaipėda-Gargždai“

Žemėlapis iš asmeninio 1918m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio archyvo.

1938m. Karo topografijos skyriaus leidinys iš senos kartografinės medžiagos, papildytos oro nuotraukomis. Nubraižė majoras Chamenskis. Žemėlapis “Klaipėda-Gargždai“ originalus, spalvotas, topografinis. Popierius, 37/40cm.


Stendinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“

Gargždų krašto muziejuje nuo 2015 vasario 10 iki kovo 6 d.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ jau ketvirtus metus tęsia savo kelionę. 2015 m. vasario 10 d. atidaroma Gargždų krašto muziejuje.

Eksponuojami stendai atkeliavo iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų organizuotos tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui.

Pagrindinis parodos tikslas buvo atskleisti su šia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje, dailėje.

Idėja surengti šią parodą Vilniuje kilo prieš kelerius metus, kai kartu su Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovais – direktoriumi prof. Jan K. Ostrowski ir Jerzy T. Petrus – buvo svarstomos bendrų parodinių, mokslinių ir kitų muziejinių projektų galimybės. 2009 m. sėkmingai įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, sutarta kartu paminėti ir 600-ąsias Žalgirio pergalės metines neidentiškomis parodomis Krokuvoje ir Vilniuje. Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje 2010 m. liepos 15–rugsėjo 30 d. veikusi paroda „Žymiajai pergalei paminėti. Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga“, kurią atidarė Lenkijos ir Lietuvos valstybių vadovai – Bronisław Komorowski ir Dalia Grybauskaitė, įkvėpė Vilniuje surengti parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Iš Krokuvos į Vilniaus parodą atkeliavo ir bemaž 80 eksponatų, abiejose parodose bei jų kataloguose buvo panaudota daug tos pačios ikonografinės medžiagos. Tačiau Vilniaus paroda buvo gerokai papildyta ir praplėsta lietuviškomis Žalgirio atminties atodangomis, Lietuvoje saugomais istorinės pergalės ženklais – daugiau kaip 200 eksponatų.

Parodą rengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai, talkinami Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkų ir kultūrininkų. Ji liudijo lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų su Žalgirio tradicija susijusių tautų bendros istorinės atminties gyvybingumą, praeities stereotipų įveikimo galimybes, nūdienos ryšių aktualumą bei ateities bendrystės vieningoje Europoje viltį.

Istorinėms kautynėms, nulėmusioms Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą, skirta ikonografinė stendų paroda atskleidžia Lietuvos ir Lenkijos sąjungos detales, supažindina su mūšio eigos schemomis, pristato Žalgirio mūšio bei jo herojų – Jogailos ir Vytauto – ikongrafiją, karo lauke paimtus pergalės trofėjus bei Žalgirio mūšio atmintį XV–XVI a. šaltiniuose.

Kartu su stendine paroda į Gargždų krašto muziejų atkeliavo Broniaus Leonavičiaus paveikslas ŽALGIRIS. 1410 M. LIEPOS 15-OSIOS RYTAS.

Triptikas. Rankų darbo popierius, tempera, auksas, reljefas. Originalus dydis 210×85 cm.

© Dailininkas Bronius Leonavičius.

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei firma TYPOART pristato vieno ryškiausių knygos bei plakato meno meistrų Lietuvoje, Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, dailininko Broniaus Leonavičiaus naują sukurtą paveikslą – triptiką ŽALGIRIS.

Paveikslas sukurtas Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai paminėti.

Kūrinio kompoziciją sudaro Kryžiuočių ordino – sąjungininkų Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenių pozicijos pradiniame Žalgirio mūšio etape, pagal Voigt J. Geschichte Preussens, Königsberg 1836 m. brėžinį. Centrinė triptiko kompozicija įrėminta tekstu, panaudotu iš prof. Mečislovo Jučo knygos Žalgirio mūšis ir prof. Alfredo Bumblausko knygos Senosios Lietuvos istorija 1009–1795.


Svečiai iš Afganistano

Sausio 28 d. Gargždų krašto muziejaus filialuose Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Klaipėdos g. 29, Priekulė) bei J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna) lankėsi svečiai iš Afganistano − Visuomenės sveikatos ministerijos Sveikatos stiprinimo departamento: direktorius Shafiqullahas Hematas, šio departamento specialistas dr. Sharifullahas Alemi ir konsultantas dr. Maihanas Abdullah. Svečius lydėjo Klaipėdos rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė.

Laisvės kovų ir tremties muziejuje afganistaniečiai susidomėję klausėsi pasakojimo apie Lietuvoje vykusias pokario kovas už laisvę, gyventojų deportacijas. Visų tautų, patiriančių agresiją, istorijos panašios ir tuo pačiu skirtingos. Mūsų tautos pokario tragedija jau sugulė į istorijos puslapius, tuo tarpu Afganistane dar teberusena karo židiniai.

J. Gižo etnografinėje sodyboje svečiai susipažino su pamario etnosu. Tai jiems turėjo būti šiokia tokia egzotika, nes žinia, kad Afganistanas neturi priėjimo prie jūros, kraštas beveik vien kalnų masyvai, klimatas sausas, o čia - pamarys, žvejyba, laivai.

Su svečiais bendravo filialų vadovai Sabina Vinciūnienė ir Žilvinas Čėsna.

Laisvės kovų ir tremties filialo vadovė Sabina Vinciūnienė.


Paroda „Muziejaus fondus atvėrus”

Gargždų krašto muziejus tęsia tradiciją ir kartą metuose kviečia rajono gyventojus ir svečius bent akies krašteliu pažvelgti į muziejaus fondus. Muziejuje eksponuojama paroda „Muziejaus fondus atvėrus“, kurioje pristatomi įdomiausi eksponatai, papildę muziejaus fondus per 2014 metus. Gautos vertybės saugomos muziejuje ir jo filialuose (Agluonėnų etnografinėje sodyboje, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje, I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje, J. Gižo etnografinėje sodyboje), eksponuojamos vienoje parodoje, pateikiant trumpą jų istoriją, kelią į muziejaus fondus.

Muziejaus fоndų rinkiniai, atsižvelgiant į muziejinių vertybių išliekamąją vertę, skirstomi į pagrindinį ir pagalbinį fondus. Muziejaus rinkiniai kaupiami šiomis pagrindinėmis kryptimis: archeologija, istorija, etnografija, dailė, fotografija, ikonografija. Šiuo metu muziejuje iš viso yra 9776 eksponatai. Pagrindinį fondą sudaro – 4549 eksponatai, o pagalbinį – 5227 muziejinės vertybės. Muziejaus fondai nuolat pasipildo iš gyventojų gaunamais eksponatais. Gargždų krašto muziejuje nuo įkūrimo dienos (2005 m.) veikia istorijos, ikonografijos, archeologijos, etnografijos, dailės ir I. Simonaitytės skyriai. Muziejus rūpinasi priimtų eksponatų apsauga, priežiūra ir saugojimu.

Per 2014 metus Gargždų krašto muziejuje gauti 602 eksponatai iš kurių parodoje muziejaus lankytojai galės apžiūrėti: akmens, geležies amžiaus periodui datuotus archeologinius radinius, XX a. naudotą techniką – aritmometrą, plaukų kirpimo įrenginį, didįjį oblių, linų šukavimo prietaisą. Žvejybos įrankius: įžaką, peikeną. Sovietinio laikotarpio realijas. 1960-1975 m. darbo garbės veteranų knygą, autentiškas žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos I.Simonaitytės nuotraukas, pokario metu užkastą porceliano ir stiklo indų rinkinį. Parodoje taip pat eksponuojami 2014 metais amžinybėn įšėjusio tapytojo tautodailininko Juozo Ramanausko fotografijų ciklo „Tėviškės alsavimas“ dalis darbų, netikėtai atskleidžiančių kitą menininko kūrybos aspektą.

Tikimės, kad pristatoma paroda muziejaus lankytojams taps netikėtų ir malonių atradimų pradžia.

Parodos informaciniai rėmėjai: Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“, VšĮ „Mano Gargždai“, VšĮ „Gargždų kraštas“.

Paroda „Muziejaus fondus atvėrus“ eksponuojama sausio 16-31 dienomis, nuo antradienio iki šeštadienio 11.00 – 18.00 val.


Virtuali  paroda skirta Sausio 13-ąjai paminėti - „Buvom, esam ir būsim“

Parodoje pristatomos Sausio 13-osios ištakos, įvykiai, reikšmė Lietuvos istorijai. Bei Klaipėdos r. gyventojai apdovanoti Sausio 13-osios medaliais, kurie dalyvavo ginant parlamentą - V. Skuodas, R. Lukošius ir V.Kura.  Plačiau skaitykite čia.


Sausio mėnesio eksponatas

Tarpukario Lietuvos litų ir centų monetos

Sidabrinė 5 litų moneta - Kaldinta 1936 m. Averse dr. Jonas Basanavičius. Reverse Lietuvos herbas. Užrašas ant gruto –Tavo gerovė tautos gerovė.

20 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

10 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

5 centų moneta - kaldinta 1925 m. Reverse įrašas Lietuvos respublika.

5 centų moneta - kaldinta 1936 m. Reverse įrašas Lietuva.



Su artėjančiomis šventėmis!

Klaipėdos rajono tautodailės paroda „Iš mūsų rankų“

Klaipėdos rajono tautodailė – įvairiapusė, jungianti keletą meno krypčių, pasižyminti stilistine ir technine įvairove. Klaipėdos rajono tautodailininkai – puoselėjantys gilias liaudies meno tradicijas, išsiskiriantys tapybinės plastikos, aplinkos jutimu, reiškiamų spalvų, raštų, skirtingų technologijų ir medžiagų jungimu.

Klaipėdos rajono tautodailės darbų paroda Gargždų krašto muziejuje pristatoma devintąjį kartą. Parodos tema „Iš mūsų rankų“. Parodoje autorinius kūrinius pristato dvidešimt Klaipėdos rajono tautodailininkų ir šeši kviestiniai svečiai.

Eksponuojami tekstilės, medžio, tapybos, emalio, odos ir iš vytelių pinti darbai visi iš širdies į širdį, iš mūsų rankų į jūsų rankas. Kūrinių atlikime vyrauja tradicinių medžiagų ir technikų pasirinkimas bei derinimas, kur kiekvienas kūrinys atsiskleidžia savitu gyvenimo matymu. Kūriniams yra būdinga savita spalvų paletė ir tonai, nuotaikos perkėlimas į regimąją erdvę, formos išbaigtumas ar rašto sudėtingumas.

Tautodailininkų darbai įkūnija tikrąsias liaudies meno vertybes, skatina prisiminti tradicinę paskirtį, įtemtoje gyvenimo gyvenimo tėkmėje ieškoti gilesnių prasmių.

Parodos rėmėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė, informaciniai partneriai – Klaipėdos r. laikraštis „Banga“, Všį „Mano Gargždai“.

Paroda veiks iki 2015 sausio 13 d. Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje.

 

1 2


Maloniai kviečiame gruodžio 10 d. (trečiadienį) 18 val. į Gargždų vaikų muzikos mokyklą (Kvietinių g. 2, Gargždai), kur vyks renginys skirtas kunigaikščiui Mykolui Kleopui Oginskiui paminėti.

"Programą ,,M.K.Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“inicijavo ir sukūrė puikios, talentingos menininkės: idėjos, literatūrinio scenarijaus ir režisūrinio sumanymo autorė aktorė, renginių režisierė Virginija Kochanskytė, tarptautinių konkursų laureatės - pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir dainininkė Giedrė Zeicaitė. Jos pirmosios Lietuvoje išsamiai ir su užsidegimu pristato plačiajai visuomenei kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio kūrybą. Jas galima pavadinti tikrosiomis M.K.Oginskio ambasadorėmis.Tai sudėtinė M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių įprasminimo programos dalis, galimybė pažinti jo asmenybę, kūrybinį palikimą, mažai težinomus ano meto kultūros paveldo klodus.“

Vytas Rutkauskas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius.

Teatralizuoto muzikinio projekto ,,M. K. Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“ muzika - pirmąkart Lietuvoje atliekami kompozitoriaus romansai balsui ir fortepijonui (originalo kalbomis-italų ir prancūzų), daugelis fortepijoninių kūrinių taip pat pirmą kartą klausytojų bus išgirsti... Programos tekstai supažindina su M. K. Oginskio biografija, gyvenimo ir kūrybos keliu, remiantis jo laiškų ir knygų („Atsiminimai“, „Laiškai apie muziką“) fragmentais. Panaudota ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus fondų, Regionų kultūrinių iniciatyvų centro leidinių, Plungės kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės straipsnių medžiaga.

Teatrinė - muzikinė impresija yra išspręsta XIX amžiuje madingo muzikinio-literatūrinio dvaro meno salono dvasioje-romantiška, informatyvi, emocionali, žaisminga.... Per kompozitoriaus muzikinę kūrybą, literatūrinį palikimą, jo biografijos faktus skleidžiasi fantastiškai įdomi kunigaikščio gyvenimo kelionė-jo svajonės, troškimai, kovos, sunkūs išbandymai, dramatiški patyrimai, apmąstymai....Scenografija - minimali, fragmentiškai kurianti dvaro salono atmosferą, kostiumai- atspindinti XIX a. pradžios empiro stiliaus (Napoleono laikų) istorinį kostiumą, madingą tiek Paryžiuje, tiek Peterburge ... Tokie vakarai gan dažnai buvo rengiami paties M.K.Oginskio rezidencijoje Zalesėje (Baltarusija), amžininkų pramintoje "Šiaurės Atėnais"...


 Lėtas drukorių raštelis

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, tęsdamas švietėjišką veiklą apie Priekulės spaudą XIX – XX a., šiais metais skaitė, rašė tekstus ir tyrinėjo Mažosios Lietuvos regiono leidinius – knygas ir periodiką. Galimybę vykdyti šią veiklą suteikė Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012-2014 m. programa, remiama Klaipėdos rajono savivaldybės. Projektas: tęstiniai edukaciniai užsiėmimai „Spauda Priekulėje XIX-XX a.“ vyksta visus metus.

Atsparos taškas buvo gotiškas šriftas. Muziejus fonduose yra keliasdešimt XX a. pradžios ir vidurio leidinių –knygų bei laikraščių, kuriuose naudoti kelių rūšių fraktūros šriftas, vienas iš gotikinio šrifto atmainų.

Gotikiniai rašmenys, lotyniškų rašmenų stilizuota atmaina, kuriai būdingos kampuotos, laužytos raidės įsigalėjo Vakarų Europoje nuo 12 a. ir vyravo iki 16 – 17 a. (išskyrus Vokietijoje, kurioje gotikiniai rašmenys buvo vartojami iki 20 a. vidurio). (Visuotinė Lietuvių enciklopedija. T .VII, Vilnius, 2005, p.27)

Gotikiniai rašmenys turėjo keletą atmainų – tai tekstūros, rotundos, švabacherio ir fraktūros šriftai. Vokiškai kalbančiose šalyse įsigalėjo fraktūros šriftas. Jis buvo naudojamas spausdinant knygas, periodiką, ypač populiarus buvo Mažojoje Lietuvoje.

Edukaciniam užsiėmimui buvo pasirinktas poligrafininkų, knygininkų ir knygrišių naudotas šrifto pavadinimas – lėtas drukorių raštelis. Muziejus šiam užsiėmimui parengė istoriografinę medžiagą apie spaudą, nuskenavo senuosius spaudos pavyzdžius, parengė gotiškosios abėcėlės pavyzdžius ir pravedė edukacinius užsiėmimus Priekulėje – I. Simonaitytės gimnazijoje, socialinių paslaugų centre, miesto bibliotekoje, muziejuje; taip pat Klaipėdos Sendvario pagrindinėje mokykloje. I. Simonaitytės gimnazijoje buvo pravesti užsiėmimus dailės pamokose. Planuojame 2015 m. sausio mėn. vykti į Klaipėdos Litorinos kurčiųjų mokyklą.

Skaitant senuosius tekstus, parašytus gotišku šriftu, reikėjo įsidėmėti visiškai kitokio grafinio dizaino paskiras raides, kurios labai skiriasi nuo lotyniškojo įprasto varianto. Buvo ir kitų skirtumų, pastebėjome ir rašybos klaidų, ir žurnalistinių „ančių“. Įdomu tai, kad paskutiniuose laikraščių puslapiuose, kur buvo talpinami įvairūs reklaminiai skelbimai, sinoptikos prognozės, radijo programos, naudojamas kelių rūšių lotyniškas šriftas. Muziejaus fonduose turimi laikraščiai itin susidėvėję, pageltę, apdriskę, kitų tik liekanos, jų amžius nuo 1913m. iki 1938 m. Tai „Tilžės keleivis“, daug egzempliorių „Lietuvos keleivio“, jo priedai, „Memeler Neueste Nachrichten“ . Užsiėmimuose naudojome 1937 m. lapkričio mėn. 13 d. laikraštį „Lietuvos keleivis“, kurio paruoštą maketą atspausdinsime lotynišku šriftu. Taip pat naudojome itin vertingą knygą - evangelikų mišių knygą „Aš bei mano namai norim Viešpačiui šlužyti“, labai prabangiai išleistą Berlyne 1914 m. Tai taip pat ir didžiausio formato (22x29 cm) Mažosios Lietuvos lietuviškas spaudinys. Gaila, kad gerokai apdriskusi ir be viršelio. Joje yra vertingas priedas – kelių lankų spaudinys šeimai „Giminės nusidavimai“. Naudodamiesi šia knyga ir jos priedu, Priekulės miesto bibliotekoje pravedėme edukacinį užsiėmimai „Giminės nusidavimai“. Buvo įdomu stebėti, kaip užsiėmimo dalyviai pildo šeimos gyvenimo aprašą, skirtą gimimo, vedybų, krikštynų, mirties datoms, asmenvardžiams įrašyti. Be to, parengėme skaidrių programas, kuriose nagrinėjame laikraščiuose aprašomus įvykius, asmenybes, vietoves ir kitas įdomybes. Užsiėmimų metu aptarėme ir rašybą, ypač diakritinių ženklų naudojimą. Įdomu buvo šifruoti tekstų leksiką, ką reiškia vienas ar kitas, dabar nebevartojamas, žodis. Pasirinkome leidinius, kurie buvo atspausdinti skirtingais fraktūros šriftais. Šių šriftų skirtumai – diakritiniai ženklai. Ankstyvajame fraktūros šrifte naudoti įvairesni diakritiniai ženklai, o vėliau nusistovėjo šriftas, kurio diakritiniai ženklai daugmaž atitinka lotyniškąją abėcėlę. Tai pasakytina apie muziejaus fonduose turimus leidinius.

Lapkričio 28 d. Priekulės socialinių paslaugų centre įvykusiame renginyje pristatėme atspausdintus knygų skirtukus ir laikraštį „Lietuvos keleivis“. Pastarasis buvo atspausdintas gotišku ir lotynišku šriftu. Šie leidiniai pasklis pavienėse Klaipėdos rajono ir miesto mokyklose bei įstaigose.

Šie užsiėmimai paskatino domėjimąsi Mažosios Lietuvos etninės kultūros vertybėmis. Gyvendami šiame regione, privalome puoselėti ir saugoti kultūros paveldą, populiarinti ir skleisti žinią apie išlikusias ir esamas kultūrines vertybes – tai viena iš pagrindinių mūsų muziejaus misijų.

 Sabina Vinciūnienė, filialo vadovė.

1 2



Gruodžio mėnesio eksponatas

Vinjetė - fotonuotrauka

VINJIETĖ - fotonuotrauka, kurioje pavaizduotas būrys kaizerinės armijos kareivių (70) 1913 m. Tilžės miesto vaizdų fone: evangelikų reformatų bažnyčia, karalienės Luizos memorialas, karalienės Luizės tiltas, dragūnų kareivinės.


Tapybos darbų paroda

 

Gargždų krašto muziejuje veikia Žemaičių dailininkų sąjungos tapybos darbų paroda. Parodoje galima išvysti Aretos Didžionienės, Tatjanos Simanaitienės, Eglės Lapinskaitės, Romo Pauliko, Antano Garjono, Sigutės Jasaitienės, Reginos Dombrauskaitės, Vytauto Vinco Dambrausko, Kosto Žuolio, Povilo Dirgėlos, Srergėj Lysyj darbus. Maloniai laukiame Jūsų apsilankant parodoje, kuri veiks iki gruodžio 1 d.



Lapkričio mėnesio eksponatas

Įžakas – ilgakotis kirvis su prailginta pentimi

J. Gižo etnografinėje sodyboje saugomas dreverniškio V. Jančiaus dovanotas įžakas – ilgakotis kirvis su prailginta pentimi. 



Maloniai kviečiame spalio 17 d. (penktadienį) 13 val. į Gargždų krašto muziejų, kur bus atidaroma Gargždų socialinių paslaugų centro lankytojų darbelių paroda "Rankdarbių žaismas".



Gargždų krašto muziejuje - nauji eksponatai

Šiandien Gargždų krašto muziejui perduoti vertingi radiniai:

1.    Akmeninis grūstuvas – trintuvas, skirtas maisto ruošimui. Prof. A. Girininko datuotas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. po Kr.

2.    Akmeninis grūstuvas – trintuvas, skirtas maisto ruošimui. Prof. A. Girininko datuotas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. po Kr.

3.    Akmeninis tinklo pasvaras. Prof. A. Girininko preliminariai datuotas akmens amžiaus periodui.

Du akmeniniai grūstuvai – trintuvai rasti Klaipėdos raj. Gvildžiuose, 1,3 km. į šiaurę nuo Aukštkiemių kapinyno. Tinklo pasvaras rastas Baltijos jūros pakrantėje, ties Plocio rezervatu.

Šias muziejines vertybes muziejui perdavė Denisas Nikitenko ir Emilis Nikitenko.


„Vėtrungių kelyje” – nepamirštamos akimirkos

 

2014 metais Gargždų krašto muziejus dalyvavo projekte „Vėtrungių kelias“, kurio tikslas - skatinti domėjimąsi Baltijos jūros ir Kuršmarių regiono marinistine kultūra bei atgaivinti išlikusius Mažosios Lietuvos regiono nematerialios kultūros ženklus. Šilutės kultūros ir pramogų centro inicijuotai įdėjai pritarė ir bendradarbiavo daugiau nei dešimt pamario regiono kultūros įstaigų, turizmo informacijos centrų, regioninių parkų ir kitų įstaigų. Projekto metu Mažosios Lietuvos regiono gyventojai ir svečiai buvo kviečiami keliauti kultūriniu maršrutu „Vėtrungių kelias“ ir pažinti pamario regiono istoriją, vieno iš simbolio – vėtrungės – kilimės istoriją.

Specialiai projektui buvo surengtos dvi konferencijos, paminėtas vėtrungių gimtadienis ir gegužės 24 d. Uostadvaryje svečiavosi pirmasis „Menų laivas“, atplukdęs Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzikinę programą.

Rugsėjo 27 dieną Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko baigiamasis projekto renginys, kuriame partneriai dalijosi projekto vykdymo patirtimi, susitiko su žaidimo „Vėtrungių kelias“ dalyviais – įspūdžiautojais. Susitikimo metu buvo nutarta tęsti projekto vykdymą ir žaidimą kitais, 2015 metais. Kultūros ministerijos atstovė Irena Seliukaitė pritarė projekto veikloms ir linkėjo sėkmės tęsiant projektą.

Kviečiame pasidžiaugti prabėgusio žaidimo akimirkomis Facebook paskyroje „Vėtrungių kelias“: kelti nuotraukas, įspūdžius ir laukti naujo žaidimo 2015 metais.

Daugiau informacijos: www.gargzdumuziejus.lt, www.silutekpc.lt ir Facebook paskyroje „Vėtrungių kelias“.

Gargždų krašto muziejaus informacija.


Spalio mėnesio eksponatas

Suvenyrinis medinis verpimo ratelis

Suvenyrų rašytojai Ievai Simonaitytei dovanota daug. Vieni gauti iškilmingų ar eilinių gimtadienių proga, kiti įteikti susitikimų metu. Vienas iš tokių – suvenyrinis medinis verpimo ratelis, saugomas muziejuje kaip eksponatas.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.

Gargždų krašto muziejuje įsibėgėja ekspozicijos atnaujinimo darbai


Gargždų krašto muziejuje įsibėgėja ekspozicijos atnaujinimo darbai. 2014 metų pavasarį laimėjus dalinį finansavimą projektui „Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos „Senieji Gargždai“ I – asis etapas“ iš Kultūros tarybos ir gavus Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimą pradėti ekspozicijos atnaujinimo ir įrengimo darbai.

Rugsėjo pabaigoje sukurta ekspozicijos koncepcija ir dizainas. Ruošiamas viešasis pirkimas ekspozicinių baldų ir informacinio terminalo pirkimams.

Muziejininkai džiaugiasi suteikta galimybe atsinaujinti ir tikisi, kad atnaujinta nuolatinė ekspozicija „Senųjų Gargždų vaizdai“ patrauks įvairaus amžiaus ir poreikių lankytojų dėmesį. Juolab, kad, ruošiant ekspozicijos koncepciją ir edukacinių užsiėmimų planą, vykdomos konsultacijos su rajono mokyklų pedagogais ir Gargždų socialinių paslaugų centru.

Primename, kad ekspozcijos atnaujinimą remia: Kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybė.


Rugsėjo mėnesio eksponatas

Žurnalas „Juokų kalendorius“ 1912 metams.

Eksponatą nuolat saugoti muziejui perdavė Romas Kura. Žurnalą 1912 m. išleido L. Jakavičiaus knygynas ir spaustuvė (Katalikų g. 28, Ryga).

Spaudinyje: 1912 metų kalendorius, saulės ir mėnulio užtemimai, metų derlingumo spėjimai, nurodomi prekymečiai (jomarkai), aktualios to meto naujienos bei gyvenimiškos istorijos su šmaikščiomis iliustracijomis.

Eksponatas saugomas Gargždų krašto muziejuje.


Žinai istoriją - laimi prizus

Projekto „Bunda jau Baltija“ metu Gargždų krašto muziejus užduodavo mėnesio klausimą apie tris Baltijos valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją. Paskutinį, rugpjūčio mėnesį, klausėme: Kuriame kelio ruože 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo Klaipėdos delegacija?

Teisingas atsakymas: Klaipėdos rajono delegacija 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo 46 km nuo Panevėžio miesto prie koplytstulpio, kurio autorius J. Čepas.

Rugpjūčio mėnesio laimėtoja burtų keliu išrinkta gargždiškė, rusų kalbos mokytoja Birutė Kaušytė. Atvykusi atsiimti prizo, Birutė džiaugėsi laimėjimu. Ponia Birutė domisi kultūra ir esant galimybei visada užsuka į Gargždų krašto muziejų, taip pat sudalyvauja muziejaus organizuojamose renginiuose, parodose. Mokytoja Birutė pasakojo, kad lankosi ne tik Lietuvos muziejuose, bet svečiuodamasi užsieno šalyse visada aplanko kultūrines vietas: Viena, Budapeštas, Praha, Maskva, Paryžius ir kt.

Gargždų krašto muziejus dėkoja visiems dalyvavusiems projekto „Bunda jau Baltija“ veiklose.


Klaipėdos rajone – Baltijos kelio atgarsiai

Rugpjūčio 23 dieną trys Baltijos valstybės minės unikalios pilietinės akcijos „Baltijos kelias“ 25 – ių metų sukaktį. 1989 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai vieningai sustojo į Baltijos kelią, besitęsiantį ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas. Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje numatomos šventės, minėjimai ir akcijos.

Klaipėdos rajono gyventojai rugpjūčio 23 d. (šeštadienį) Gargždų kultūros centre taip pat kviečiami švęsti Baltijos kelio 25 – ių metų sukaktį. Programoje numatyta:

16.00 val. Protų kovos, kuriuose komandos varžysis dėl viliojančių prizų: I – os vietos laimėtojams bus padovanota savaitgalio kelionė į Estiją, II – os vietos laimėtojams – kvietimas į spaustuvėje „Print it“, o trečiosios vietos laimėtojams – atmininimo dovanos. Žaidimo aistras visi norintys galės stebėti Gargždų kultūros centre.

Renginio metu bus galimybė parašyti palinkėjimą Lietuvai, apžiūrėti parengtą parodą.

18.00 val. Gyvo garso koncertas „Bunda jau Baltija“, kuriame koncertuos talentingas Klaipėdos rajono jaunimas. Ruošiamąsi pristatyti latvių, estų laiudies šokius, atlikti visų laikų populiariausias dainas – „Laisvė“, „Mano kraštas“, „Raudoni vakarai“ ir kt. Visi norintys ir galintys prisijungti maloniai kviečiami į koncertą!

19.00 val. Simbolinė akcija, kurio metu pakviesime susikibti rankomis. Esant palankioms oro sąlygoms, laukiamas lėktuvo skrydis virš Gargždų kultūros centro. Renginio rėmėjų UAB „Klaipėdos avialinijos“ atstovai pažadėjo, kad renginio dieną skris tokio pat tipo lėktuvas, koks 1989 metais skrido virš Baltijos kelio dalyvių. Numatomi siurprizai.

Gargždų krašto muziejus informacija.

2014-08-21


Savaitgalio kelionė į Estiją gali būti tavo!

Unikalus protų kovų turnyras „Bunda jau Baltija“, kuriame gali dalyvauti ir tu!

Kviečiame suburti komandą ir registruotis:

1. Komandos registruojamos elektroniniu paštu: informacinisvb@gmail.com arba telefonu 8 618 85902 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val.

2. Registracija vyksta iki rugpjūčio 20 d.

3. Kiekvienoje komandoje turi būti 5 nariai. Registruojant pateikti šią informaciją:

•    Komandos pavadinimas.

•    Komandos narių vardai, pavardės, amžius.

•    Komandos kapitono vardas, pavardė, amžius, el. paštas ir telefono numeris.

Protų kovos vyks: rugpjūčio 23 dieną (šeštadienį) 16 val. Gargždų kultūros centro foje.

I – os vietos laimėtojų laukia viliojantis prizas – dviejų dienų kelionė visai komandai į Estiją rugjūčio 30 – 31 d.!

II – os, III – os vietos laimėtojams – prizai – siurprizai.

Išsamesnė informacija: tel. 8 618 85902, el. paštu: informacinisvb@gmail.com.



Žinios apie Baltijos kelią – proga laimėti savaitgalio kelionę į Estiją!

1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyvoji grandinė – šimtai tūkstančių žmonių susikibo rankomis, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais.

Rugpjūčio 23 dieną švęsime Baltijos kelio 25 – ąsias metines. Kylant naujoms grėsmėms ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir Lietuvai, pilietinės akcijos „Baltijos kelias“ siekiai aktualūs ir po ketvirčo amžiaus. Klaipėdos rajone įgyvendinamas projektas „Bunda jau Baltija“, kurio esmė – kultūros ir jaunimo įstaigų bendradarbiavimas, siekiant pakviesti Klaipėdos rajono gyventojus ir svečius paminėtį Baltijos kelio sukaktį ir prisijungti prie visos Lietuvos Baltijos kelio minėjimo sąšaukos.

Baltijos kelyje – piliečių palinkėjimai Lietuvai

Baltijos kelio ruože nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Saločių (Lietuvos – Latvijos pasienio) rugpjūčio 23 dieną organizuojamas paminėjimas „Baltijos kelio sąšauka“. Čia vyks simbolinės šventintos duonos, Lietuvos gyventojų palinkėjimų perdavimas į bendrą Palinkėjimų dėžę, įrašas Baltijos kelio knygoje. Renginių programa skelbiama viešai, todėl gali dalyvauti visi norintys Lietuvos gyventojai.

Planuojama, kad iš Klaipėdos rajono taip pat vyks delegacija, kuri nuveš palinkėjimus Lietuvai. „Bunda jau Baltija“ organizatoriai – Jono Lankučio viešoji biblioteka ir Gargždų krašto muziejus kviečia rajono gyventojus atnešti užrašytus palinkėjimus ir jie bus perduoti vykstančiai delegacijai.

Gargžduose – aktyvus sukakties minėjimas su vertingais prizais

Negalintys dalyvauti „Baltijos kelio sąšaukos“ renginiuose rajono gyventojai ir svečiai maloniai kviečiami į Gargždų kultūros centre vyksiantį paminėjimą.

Rugpjūčio 23 dienos renginio programoje numatyta, kad nuo 16 val. Gargždų kultūros centre varžysis Protų kovų komandos, kurios turės galimybę pasitikrinti žinias apie tris Baltijos valstybes, apie Lietuvos valstybės atkūrimo pilietines iniciatyvas. Pirmų trijų vietų laimėtojams organizatoriai ir rėmėjai pasiūlys viliojančių prizų: I – os vietos laimėtojų komanda rugpjūčio 30 – 31 dienomis bus pakviesta keliauti į Estijos sostinę Taliną ir Saremo salą. II – os vietos laimėtojai turės galimybę apsilankyti spaustuvėje „Print it“, įsikūrusioje Klaipėdos rajone, o III – os vietos laimėtojų laukia atminimo dovanos.

Komandos, norinčios dalyvauti, gali registruotis elektroniniu paštu: informacinisvb@gmail.com arba telefonu 8 618 85902 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val.

Nuo 18 val. gyvo garso koncerte „Bunda jau Baltija“ visi kviečiami į atgimstančių dainų ir šokių sukūrį. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro ir Gargždų kultūros centro kolektyvai ruošiasi triukšmingai paminėti Baltijos kelio sukaktį. Kaip ir pries 25 metus, 19 valandą renginio dalyviai bus pakviesti simbolinei akcijai. Daugiau apie akciją – tik renginio dieną!

Baltijos kelias – iniciatyvos ir po 25 metų

Baltijos kelio sukaktį Klaipėdos rajone rugpjūčio 23 dieną minės Gargždų krašto muziejus, Gargždų kultūros centras, Jono Lankučio viešoji biblioteka ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Smagu, kad pilietinė akcija „Baltijos kelias“ ir po 25 metų gali būti organizuojama prisidedant įvairioms iniciatyvoms. Ženklios pagalbos sulaukta iš rajono sąjūdiečių. Į organizatorių kvietimą paremti maloniai atsiliepė naftos įmonės, įsikūrusios Klaipėdos rajone. Ypatinga padėka UAB „Exalo drilling S.A. Lietuvos filialui“, UAB „Minijos nafta“ ir AB „LOTOS Geonafta“ kolektyvams bei Albinui Žvirbliui, Ignui Vaičeliūnui ir Kęstučiui Ivanauskui.

Spaustuvė UAB „Print it“ iniciatyvą parėmė, įsteigdama net keletą prizų, o projektą viešinti sutiko nuolatiniai kultūros rėmėjai – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ ir portalas www.mano-gargzdai.lt, radijo stotis „Radijo gama“. Organizatoriai už paramą dėkingi ir UAB „Eurobiuras“, UAB „Redstena“ kolektyvams.

Rajono gyventojai Baltijos kelyje

Neabejotina, kad Klaipėdos rajono gyventojai 1989 m. rugpjūčio 23 dieną dalyvavo Baltijos kelio akcijoje tiek organizuotai, tiek pavieniai, tiek su bendraminčiais, tiek šeimomis. Projekto „Bunda jau Baltija“ organizatoriai maloniai kviečia dalyvauti rugpjūčio 23 dienos renginyje ir pasidalinti prisiminimais, pabendrauti su, galbūt seniai sutiktais, draugais, bendraminčiais. Muziejaus darbuotojai renginio metu maloniai priims visą informaciją, fotonuotraukas, video medžiagą, susijusią su to laikotarpio įvykiais. Laukiame Jūsų!

Gargždų krašto muziejaus  informacija.


Gargždų krašto muziejuje atidaryta R. Šalčiuvienės paroda „Lino vilionės“

Rugpjūčio 8 d. Gargždų krašto muziejuje atidaryta tautodailininkės Rimantės Šalčiuvienės autorinė tekstilės darbų paroda „Lino vilionės“. Agluonėnuose gyvenanti ir kurianti audėja parodoje pristato daugiau negu 60 autorinių darbų, nuaustų iš lino per 35-erius kūrybinės veiklos metus. Tai ir tautiniais raštais nuausti rankšluosčiai, takeliai, akį traukiančios servetėlės, originalūs stilizuoti moteriški bei vaikiški tautiniai kostiumai, įvairiausių raštų, lino atspalvių krepšeliai, kuprinės, rankinės. Žvelgiant į parodos eksponatus, sunku patikėti, jog tai sukurta tik vienos moters darbščių rankų. Tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė apie savo kūrinius sako, jog „švariomis kojomis per savo audinius apeičiau visą pasaulį“, – šitiek tūkstančių metrų jau yra nuausta, o kiek jų dar jų bus išausta ateityje...

Į dvejomis jubiliejinėmis datomis paženklintą parodos atidarymą susirinko gausus Rimantės Šalčiuvienės artimųjų, draugų, kolegų tautodailininkų, rėmėjų, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų būrys, kurie nekantravo ne tik pasveikinti sukaktuvininkę, bet ir pasidžiaugti jos darbais, pavartyti dar spaustuvės dažais kvepiantį tekstilės darbų albumą „Linos vilionės“. Audėja Rimantė Šalčiuvienė“. Vakaro svečiams pristatyta parodos autorės biografija ir kūrybos pasiekimai, o jie išties įspūdingi. Rimantė audimo amatu susidomėjo dar jaunystėje, kur jos gimtuosiuose namuose Radviliškyje ją nuolatos supo mamos sukurti siuviniai, kurie, vaiko akims, atrodė tarsi gyvi. Tautodailininkė nuolatos austi ėmėsi nuo 1979 m. 1982 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare ir pasinėrė į aktyvią kūrybinę veiklą – dalyvavo parodose, mugėse, tarptautiniuose renginiuose, pristatančiuose šalies tradicinius amatus. Audėjos darbai yra pasklidę beveik po visą pasaulį, jų įsigyja ir aukščiausi Lietuvos Respublikos asmenys, ir žinomi menininkai. R. Šalčiuvienė yra Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premijos 2009 m. laureatė. 2010 m. suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas.

Kiekvieną vasarą Rimantę galima sutikti Klaipėdos teatro aikštėje prie staklių, kruizinių laivų turistams demonstruojančią audimo techniką ir darbus iš natūralaus lino. Dažnam turistui belieka tik aikčioti iš nuostabos, žvelgiant į gyvą, emocingą audimo procesą, ir dar kartą įsitikinti, jog patys vertingiausi kūriniai iš lino yra sukuriami Lietuvoje. Paklausta iš kur semiasi idėjų, minčių audimui Rimantė nedvejodama ištarė, jog pačios staklės ir linas padiktuoja mintį kažką sukurti naujo. Štai žiūrėdama į savo vasarinių jurginų žiedus, sumanė sukurti takelį, iškaišytą spalvotomis lino kasomis, tarsi tie žydintys jurginai po langais. Šalia aktyvios kūrybinės veiklos tautodailininkė noriai dalyvauja edukaciniuose projektuose. R. Šalčiuvienė moko vaikus ne tik audimo paslapčių, bet ir domėtis lietuvių liaudies meno tradicijomis. Kaip pati pajuokavo - „Išmokiau austi beveik visą šeimą, tik jauniausias dvimetis anūkas dar nemoka, bet ir jį išmokysiu“.

Parodos atidarymo metu, Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė pristatė albumą „Lino vilionės. Audėja Rimantė Šalčiuvienė“, skirtą paminėti audėjos kūrybinės veiklos 35-metį ir 60-ies metų jubiliejinę sukaktį. Leidinys išleistas gavus Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimą Etninės kultūros plėtros 2012-2014 metų programos projektui „Audėja Rimantė Šalčiuvienė“, kurį įgyvendino Gargždų krašto muziejus. Prie šio projekto visapusiško įgyvendinimo finansine parama prisidėjo Rimantės vyras Viktoras Šalčius, UAB „Baltic Printig House“, fotografė Ingrida Simonavičienė, leidinį sudarė Gargždų krašto muziejus, menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė parengė anotaciją.

Parodos atidarymą užbaigė nuotaikingos kompozicijos apie lietuviškąjį linelį, kurias atliko Agluonėnų darželio „Nykštukas“ muzikos vadovė Regina su dukra Gabriele, bei gausybė sveikintojų. Parodos autorę pasveikino ir padėkos raštą už ilgametę veiklą įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė R. Cirtautaitė, ilgų kūrybos metų, sveikatos, idėjų linkėjo Tarybos nariai R. Simonavičius, E. Skarbalius, R. Kernagienė, V. Riaukienė, UAB „Žemaitijos spauda“ direktorius S. Vaičiulis, Klaipėdos rajono savivaldybės Agluonėnų seniūnijos seniūnė L. Tučienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Polekauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė I. Barbšienė, Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė, menotyrininkė R. Šiurytė-Šimulienė, tautodailininkės kolegos iš Žemaitijos skyriaus Klaipėdos ir Gargždų sekcijų, šeimos nariai, draugai ir visi, kurie neliko abejingi Rimantės kūrybai.

Karūnuota iš lino ir gėlių nupintu vainiku, autorė nuoširdžiai dėkojo už sveikinimus, palaikymą, ilgametę draugystę ir kvietė visus apsilankyti jos autorinėje parodoje, kuri Gargždų krašto muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 30 d.

Informaciją parengė: Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė

Fotonuotraukos: fotografės Ingridos Simonavičienės.



Informacinis

Unikalus protų kovų turnyras „Bunda jau Baltija“, kuriame gali dalyvauti ir tu!

Kviečiame suburti komandą ir registruotis:

1. Komandos registruojamos elektroniniu paštu: informacinisvb@gmail.com arba telefonu 8 618 85902 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val.

2. Registracija vyksta iki rugpjūčio 20 d.

3. Kiekvienoje komandoje turi būti 5 nariai. Registruojant pateikti šią informaciją:

•    Komandos pavadinimas.

•    Komandos narių vardai, pavardės, amžius.

•    Komandos kapitono vardas, pavardė, amžius, el. paštas ir telefono numeris.

Protų kovos vyks: rugpjūčio 23 dieną (šeštadienį) 16 val. Gargždų kultūros centro foje.

I – os vietos laimėtojų laukia viliojantis prizas – dviejų dienų kelionė visai komandai į Estiją rugjūčio 30 – 31 d.!

II – os, III – os vietos laimėtojams – prizai – siurprizai.

Išsamesnė informacija: tel. 8 618 85902, el. paštu: informacinisvb@gmail.com.

Organizatoriai:

Gargždų krašto muziejus 

Gargždų kultūros centras 

J. Lankučio viešoji biblioteka 

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras 

Rėmėjai:

UAB „Exalo drilling S.A.“ 

UAB „Minijos nafta“ 

UAB „LOTOS nafta“  

UAB „Print it“ 

UAB „Eurobiuras“ 

UAB „Redstena“ 

Informaciniai rėmėjai:

Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ 

Informacinis portalas mano-gargzdai.lt 


Tavo linkėjimas Lietuvai

Gargždų krašto muziejus, artėjant Baltijos kelio 25 – mečiui, kviečia Klaipėdos rajono gyventojus rašyti ir atnešti į Gargždų krašto muziejų (Sodo g. 5, Gargždai, darbo laikas I-VI 9.00 – 18.00 val.) palinkėjimus Lietuvai.

Kviečiame dalyvauti visuotinėje akcijoje, nes Jūsų linkėjimai bus įmesti į bendrą visos Lietuvos Palinkėjimų dėžę rugpjūčio 23 dieną renginio „Baltijos kelio sąšauka“ metu.

Linkėjimo formą rasite čia.


Žinai istoriją – laimi prizus!

Trys Baltijos valstybės ruošiasi iškilmingam pilietinės akcijos 25 – mečio minėjimui. Projekto „Bunda jau Baltija“ organizatoriai ruošdamiesi šiai įsimintinai datai, paskutinį kartą skelbia mėnesio klausimą:

Kuriame Baltijos kelio ruože 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo Klaipėdos rajono delegacija?

Atsakymai priimami iki rugpjūčio 20 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 – 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam rugpjūčio 23 d. renginio „Bunda jau Baltija“ metu, įteiktas mėnesio prizas.

2014 m. rugpjūčio mėnesio prizas: Klaipėdos rajono kultūros paveldo leidinys, fotografijos atvirukų rinkinys „Mano Gargždai“ ir J. Lankučio viešosios bibliotekos rašiklis.

Liepos mėnesį klausėme: Estų virtuvė pagal maisto ruošimo technologiją (dažniausiai virti patiekalai) ir ingredientus panaši į suomių virtuvę ir labiau „jūrinė“ nei latvių ar lietuvių. Taip pat iš dalies perimtos vokiečių ir švedų virtuvės tradicijos. Kokie trys estų patiekalai laikomi tradiciniais?

Teisingas atsakymas: marinuotas ungurys, kraujinė dešra bei raugintų kopūstų ir kiaulienos troškinys.

Liepos menėsio laimėtoja burtų keliu išrinkta Deimantė Auksorė. Iš Gargždų kilusi mergina atsiimti prizo atskubėjo su vienerių metų sūneliu. Jaunoji mama pasidžiaugė, kad muziejus, kol kas dominantis tik tėvelius, augančiam sūneliui vėliau taip pat taps krašto istorijos, kultūros pažinimo šaltiniu. Pažinimas bus pradėtas netrukus, vartant laimėtą knygą.

Gargždų krašto muziejaus informacija.


Rugpjūčio 8 d., penktadienį, 17 val., Gargždų krašto muziejuje vyks tautodailininkės Rimantės Šalčiuvienės autorinės tekstilės darbų parodos „Lino vilionės“ atidarymas. Paroda eksponuojama iki rugsėjo 30 d.

Rimantė Šalčiuvienė, šiuo metu gyvenanti Klaipėdos rajone, Agluonėnuose, yra viena tarp aktyviausiai kuriančių šio krašto tautodailininkių. Audimu menininkė susidomėjo 1979 m. Nuo vaikystės jaustas išskirtinis potraukis įvairiems rankdarbiams, siuvimui leido greitai perprasti naujos technikos subtilybes. Šis pomėgis atvedė autorę į darbą Klaipėdos kombinate „Dailė“. Audimo technika atliktų darbų kūrimas ne tik skatino domėtis tradicinių lietuviškų audinių raštais, įvairiomis audimo technikomis, bet ir lavino menininkės kūrybingumą, diktavo netradicinius sprendimus. Tarp šio laikotarpio autorės gaminių vyrauja tautinių rankšluosčių bei staltiesių audimas, stilizuoti tautiniai rūbai (daugiausia vaikiški).

Kitas svarbus momentas R. Šalčiuvienės kūrybinėje biografijoje – įsitraukimas į Tautodailininkų sąjungos veiklą. Dar 1982 m. tapusi šios sąjungos nare tautodailininkė pradėjo nuolat dalyvauti miesto, rajoninėse bei respublikinėse parodose, tautodailininkų mugėse. Profesionalus dėmesys liaudies meno tradicijai menininkės audiniuose atsiskleidžia netikėtais ir naujoviškais sprendimais. Tarp paskutiniuoju laikotarpiu sukurtų darbų vienu iš originalių sprendimų pavyzdžių galima laikyti tautodailininkės kuriamas rankines. Jose lino audinys ir tradiciniai raštai atgyja utilitarios paskirties aksesuaruose. Profesionalus, techniškas ir skoningas šių darbų atlikimas prisidėjo prie to, kad R. Šalčiuvienės darbų galima rasti ne tik Lietuvoje, bet įvairiose užsienio šalyse.

Šalia aktyvios kūrybinės veiklos tautodailininkė noriai įsitraukusi į edukacinį procesą. R. Šalčiuvienė moko vaikus ne tik audimo paslapčių, bet ir kitų rankdarbių, skatina į savo buitinę aplinką žvelgti kūrybingai, ją puošti savo darbais ir domėtis lietuvių liaudies meno tradicija.

Rimantė Šalčiuvienė yra Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premijos 2009 m. laureatė. 2010 m. R. Šalčiuvienei buvo suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas.

Menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė

Maloniai laukiame apsilankant parodoje Gargždų krašto muziejuje.


Paroda „Paslaptingas pokario lobis“

2014 m. liepos 26 d. 13.00- 14.00 val. val. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vyko 2014 m. Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ paroda-renginys „Paslaptingas pokario lobis“. Renginio metu lankytojai pamatė radinio vietą – ten, kur muziejaus vidiniame kieme prie tvoros auga senoji liepa. Šioje vietoje 2013 m. liepos mėn., tveriant tvorą, buvo rastas ir iškastas įvairių porceliano, keramikos ir stiklo indų rinkinys.

Manome, kad šiuos indus užkasė žandaras, tuo metu ten gyvenęs ir dirbęs žandarmerijos pastatų komplekse (dabar muziejus). Matyt, 1944 m. spalio mėn., slenkant frontui, indai buvo sudėti į skalbinių katilą, ir atskaičiavus kelis žingsnius nuo liepos į priekį, paskubomis užkasti. Tikriausiai žandaras tikėjosi greit grįžti, nes užkasta buvo negiliai. Deja, prabėgo net 70 metų...

Tyrimo eigoje išsiaiškinome indų gamybos vietą, markes, metus. Dauguma indų buvo pagaminti Vokietijoje Brandenburgo, Saksonijos, Bavarijos žemėse veikusiuose porceliano, keramikos fabrikuose. Nemaža dalis indų buvo iš Čekoslovakijos Karlovy Varų regiono bei Lenkijos Žemutinės Silezijos regiono. Minėtini indai iš Japonijos. Radinyje daugiausiai buvo lėkščių, dubenų, salotinių, taip pat dalis arbatos servizų bei stiklinių lėkštelių. Gana daug porceliano markių neatpažinome, nes nepavyko rasti duomenų. Manome, kad visi indai pagaminti XIX a. pabaigoje– XX a. pirmoje pusėje. Gal būt dalis indų buvo pirkta Priekulėje, nes istoriniuose šaltiniuose minimi prekiautojai porceliano ir kitais indais.

Visa tai ir buvo papasakota ir parodyta renginio metu.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus filialo vadovė Sabina Vinciūnienė


Rugpjūčio mėnesio ekspontas

Medinis šaukštas

Padarė buvęs politinis kalinys Antanas Toleikis, kalėdamas Vožajolio lageryje, Komijos ASSR, 1946 m rugsėjo mėn. Šaukšto koto abiejose pusėse įrėžti užrašai: averse -„A. Toleikis“ ir reverse - „1946.9.27 SSSP“. Medis, ilgis 15 cm, galvutė 1.5/4/6 cm, tamsiai rudos spalvos. Pridedamas šio daikto sukūrimo istorijos autoriaus aprašas.

Eksponatą 2011 m. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejui padovanojo Antanas Toleikis.


Žinai istoriją – laimi prizus!

Kviečiame dalyvauti Gargždų krašto muziejaus ir projekto „Bunda jau Baltija“ partnerių tęsiamame žaidime ir atsakyti liepos mėnesio klausimą:

Estų virtuvė pagal maisto ruošimo technologiją (dažniausiai virti patiekalai) ir ingredientus panaši į suomių virtuvę ir labiau „jūrinė“ nei latvių ar lietuvių. Taip pat iš dalies perimtos vokiečių ir švedų virtuvės tradicijos. Kokie trys estų patiekalai laikomi tradiciniais?

Atsakymai priimami iki liepos 28 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 – 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti rugpjūčio mėnesį.

2014 m. liepos mėnesio prizas: Klaipėdos rajono kultūros paveldo leidinys, fotografijos atvirukų rinkinys „Mano Gargždai“ ir J. Lankučio viešosios bibliotekos rašiklis.

Birželio mėnesį klausėme: Latvijos Kuldygos miestas garsėja ne tik gražiu senamiesčiu, plačia ir vaizdinga Ventos upe, tačiau ir vienu ypatingu renginiu, kuris organizuojamas tik 1 kartą per metus. Koks tai renginys?

Teisingas atsakymas: Nuogalių bėgimas per Ventos upės tiltą Joninių naktį. Nuogalių bėgimas turi archajiškas tradicijas, tačiau atkurtas tik prieš keletą metų.

Birželio menėsio laimėtoju burtų keliu išrinktas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos auklėtinis Ignas Pakamorė. Vaikinas teisingą atsakymą žinojo, nes ne kartą teko lankytis Latvijoje. Iš Dainų šventės grįžęs Ignas papasakojo, kad vasaros atostogas planuoja leisti Gargžduose, todėl susitarėme susitikti „Bunda jau Baltija“ renginyje rugpjūčio 23 dieną prie Gargždų kultūros centro.

Gargždų krašto muziejaus informacija.

 


Liepos mėnesio eksponatas

Gargždų miestelio padegėliams šelpti komiteto dokumentas

Gargždų krašto muziejuje saugomas dokumentas, kuris liudija apie šio gaisro padarinius. Iš karto po gaisro buvo sudarytas Gargždų miestelio padegėliams šelpti komitetas, kuris ėmė ieškoti lėšų nukentėjusiems nuo gaisro. Mūsų muziejuje saugomas šio komiteto raštas Lietuvos šaulių sąjungai Kaune. Eksponatą 2007 m. muziejui dovanojo Aldona Vareikienė. 


Projektas "Kelionė laiku"

Gegužės 13-14 d. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė bandė atkurti 1948 m. partizanų pasirengimą Veiviržėnų miestelio užgrobimui. Istorinė vieta: miškas tarp Saugų ir Švėkšnos. Kūrybinė užduotis dalyviams - aprangos detalės ir dalinis autentiškumas. Projekto partneriai: Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Klaipėdos Sendvario pagrindinė mokykla, Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3 - oji rinktinė, Šilutės šaulių 8 - oji kuopa, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.


LIETUVOS RAŠYTOJŲ BIBLIOTEKOS IR JŲ LIKIMAI

Šių metų birželio mėnesio 13-14 d. Anykščiuose vyko Nacionalinė mokslinė konferencija "Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai", skirta prof. Vlado Žuko ( 1925-2014) atminimui. Konferencijos organizatoriai ir rengėjai - Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas bei Antano Baranausko ir Antano Vienuolio -Žukausko memorialinis muziejus.

,, Konferencija pirmą kartą yra skiriama Lietuvos rašytojų asmeninėms bibliotekoms, jų istoriografijos būklei ir tyrimų perspektyvoms bei rekonstrukcijos galimybėms aptarti, šio paveldo, saugomo įvairiose Lietuvos atminties institucijose - bibliotekose ir muziejuose, bei privačiose kolekcijose, dydžiui ir jo komplektavimo bei populiarinimo patirtims apibendrinti." Teigia viena iš konferencijos rengėjų dr. Inga Liepaitė konferencijos programos palydimajame žodyje.

Per dvi konferencijos dienas buvo perskaityta daugiau kaip dvi dešimtys pranešimų, kuriuose dėmesys skirtas mūsų kūrėjams ir jų sukauptoms bibliotekoms nuo K. Donelaičio iki Valdo Kukulo.

Tarp konferencijos pranešėjų teko dalyvauti ir šių eilučių autorei. Buvo perskaitytas pranešimas ,, Ievos Simonaitytės bibliotekos istorija''.

Konferencija buvo naudinga, tema aktuali ne tik muziejininkams, bet ir visiems knygos tyrinėtojams.

Laima Lemežienė

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


Žinai istoriją - laimi prizus!

Paprasta laimėti prizus tiems, kas žino istoriją! Gargždų krašto muziejus ir projekto "Bunda jau Baltija" partneriai tęsia žaidimą ir kviečia atsakyti birželio mėnesio klausimą:

Latvijos Kuldygos miestas garsėja ne tik gražiu senamiesčiu, plačia ir vaizdinga Ventos upe, tačiau ir vienu ypatingu renginiu, kuris organizuojamas tik 1 kartą per metus. Koks tai renginys?

Atsakymai priimami iki birželio 27 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 - 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti liepos mėnesį.

2014 m. birželio mėnesio prizas: Gargždų krašto muziejaus išleista knyga "Gargždų istorija LDK laikotarpiu" ir Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelių atvirukų rinkinys "Gargždai".

Praėjusio mėnesio teisingas atsakymas: knygnešystė - unikalus, XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. 2004 m. UNESCO knygnešystė įvertinta, kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Gegužės menėsio prizą laimėjo Inga Rankelienė. Švietimo srityje dirbati ponia Inga papasakojo, kad netikėta sėkmė ją pradžiugino ir maloniai nustebino. Laimėtoja pažadėjo apsilankyti Gargždų krašto muziejuje ir Baltijos kelio 25 - minėjimo renginyje rugpjūčio 23 dieną. Šiai dienai projekto partneriai ir rėmėjai ruošia kupiną staigmenų popietę.

Sveikiname laimėtoją ir kviečiame dalyvauti, laimint vienetinius prizus!


Birželio mėnesio eksponatas

Lempinis radijo imtuvas VEF

1949-1950 m. garsioje Rygos gamykloje pagamintas modelis M697 VEF sveria 13 kilogramų, jo matmenys 56 cm x 36 cm x 25 cm.

Šį radijo aparatą muziejui dovanojo dreverniškis P. Grauslys. Eksponatas neveikiantis, matyti lempinė konstrukcija, nes trūksta dangčio. Anot specialistų, jis naudoja tiek elektros energijos kaip 3-4 stacionarūs kompiuteriai arba 10 televizorių. Paprastai senoviniai imtuvai yra apie 100 W galios, todėl senovinis radijas skleidžia fizinę šilumą - veikiantis lempinio radijo korpusas įkaista iki +30 laipsnių pagal Celsijų ir yra tarsi šildytuvas.

Toks prietaisas nukelia į mūsų senelių laikus, kada radijo imtuvas namuose stovėdavo matomiausioje svetainės vietoje. Be tiesioginės savo funkcijos toks radijo aparatas liudijo apie aukštesnę šeimininkų socialinę padėtį.

Kadais sodybos šeimininkė Eva Gižas mėgo klausyti radijo, nes išgirsdavo naujienas, pasiklausydavo muzikos. Juk pati buvo gražiabalsė dainininkė.

Eksponatas saugomas Drevernoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje.

Gargždų krašto muziejui – lėšos ekspozicijos atnaujinimui

Gargždų krašto muziejaus kolektyvą pasiekė džiugi žinia – Kultūros taryba skyrė dalinį finansavimą projektui „Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos „Senieji Gargždai“ I – asis atnaujinimo etapas“. Skirtą suma – 35 000 litų atnaujinamos ekspozicijos koncepcijos ir dizaino sukūrimui, informacinio terminalo įsigijimui.

2014 m. ekspozicijos įrengimo reikmėms Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat skyrė 20 000 litų. I- asis atnaujinimo etapas planuojamas baigti 2014 metų gruodžio mėnesį.

Planuojama atnaujinti 2005 metais parengtą ekspoziciją „Senieji Gargždai“, akcentuojant 1918 – 1939 m. laikotarpį. Ekspozicija bus papildyta edukacinėmis priemonėmis, surinktais eksponatais, informacija.

Gargždų krašto muziejus - "Vėtrungių kelyje"

Gargždų krašto muziejus nuo 2013 metų dalyvauja projekte "Vėtrungių kelias". Projekto idėja - aplink Kuršių marias ir Baltijos jūrą sukurti kultūrinių renginių ciklą, kuris pristatytų ir populiarintų žmonių (tautų), gyvenančių prie vandens, išskirtines tradicijas ir papročius. Vėtrungė - šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas. Projekto rengėjas - Šilutės kultūros ir pramogų centras.

Gegužės 23 - 24 d. vyko pirmieji "Vėtrungių kelio" renginiai. Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė gegužės 23 dieną dalyvavo konferencijoje "Pajūrio regiono turizmo raida ir įtaka Lietuvos turizmo sektoriui. Siekiamybė ir galimybės", kur pristatė pranešimą "Kultūrinis turizmas - muziejinių paslaugų prioritetas". Diskutuota apie kultūrinio turizmo teigiamas ir neigiamas pasėkmes muziejaus organizacijai.

Gegužės 24 dieną pirmą kartą pristatytas laivų paradas Pamaryje, kuriame taip pat plaukė ir "Vėtrungių kelio" inicijuotas "Menų laivas". Susirinkusieji galėjo išgirsti Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, vadovaujamą Donato Katkaus.

Birželio 26 dieną startuos "Vėtrungių kelio" žaidimas, kuriame galės dalyvauti visi norintys. Žaidimo esmė:

• žaidimo stotelėse reikalinga surinkti žymas, kad lankėtės "vėtrungių stotelėse";

• galima keliauto po vieną ir grupėmis;

• keliaujantieji yra savo laiko šeimininkai - planuojasi kelionę pagal savo poreikius;

• galima keliauti pasirinktu transportu (automobiliu, dviračiu, laivu ir t.t.);

• Žaidimui skirtas laikas - visas vasaros sezonas;

• Žaidimo prizas - vėtrungė, priminsianti apie šį nuotykį.

Detalesnė informacija ir visos sąlygos bus pristatatytos birželio 26 d. planuojame renginyje ir Gargždų krašto muziejaus svetainėje.

Kviečiame sekti informaciją!


Šį ketvirtadienį, gegužės 22 d., 17 val., Gargždų krašto muziejuje vyks gargždiškio Daliaus Ilginio autorinės juvelyrikos darbų parodos "Žiedas" atidarymas. Paroda eksponuojama iki birželio 28 d.

Dalius Ilginis - Gargžduose gimęs ir užaugęs jaunasis kūrėjas, kuris savo tikrąjį kelią atrado, palyginti, visai neseniai. Dalius baigė mechanikos inžinerijos studijas Vilniuje, po studijų gyveno nuolatos vibruojančiame megapolyje Londone. Šiame mieste galutinai subrendo kūrybinės mintys ir noras imtis papuošalų kūrimo. Grįžęs į Lietuvą Dalius toliau sėkmingai tęsė pradėtą veiklą bei sukūrė prekės ženklą "TimeStudio". Autorius jau yra surengęs autorinių darbų parodų Vilniuje, sukūręs keletą kolekcijų. Kaip pats mėgsta pabrėžti - geriausia jo kūrybos kritike ir gerbėja yra žmona Rasa. Gargždų krašto muziejuje pristatoma naujausia autorinė kolekcija "Žiedas".

Apie kolekciją "Žiedas". Tai grubios faktūros, aiškios minimalistinės formos ir joms kontrastuojančios smulkios detalės- sidabro dulkes, miniatiūriniai laikrodžių mechanizmai- sukuria vientisą juvelyrinę kompoziciją. Autorius D. Ilginis, buvęs šviesų dailininkas, savo kolekciją apibūdina: "Man ši kolekcija gimė natūraliai. Nuolat domiuosi šiuolaikiniu dizainu ir architektūra. Mano kūrybos braižas- vientisa tiksli forma. Ypatingą dėmesį skiriu papuošalų kokybei ir išskirtinumui, kiekvienas kūrinys- vienetinis. Papuošalų kūrimas man- miniatiūrinė meno forma. Mano kuriamų papuošalų šiuolaikiškumas slypi senosios juvelyriškos ir naujų medžiagų, kaip juvelyrinė derva, derinime".

Tikimės, jog gargždiškiai susidomės Daliaus kuriamais papuošalais ir išdrįs papuošti save ar savo artimuosius išskirtine juvelyrika.

Maloniai laukiame apsilankant parodoje.


Tarptautinė muziejų diena ir tarptautinė akcija "Muziejų naktis"

Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) nuo 1977 m. kasmet, gegužės 18 d., inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos renginius. Šiemet Lietuvoje Tarptautinė muziejų diena minima gegužės 17 d., o šventinių renginių tema vadinasi "Muziejų kolekcijos vienija".

Kartu su Tarptautine muziejų diena yra organizuojama ir Tarptautinė akcija "Muziejų naktis", kuri rengiama visame pasaulyje nuo 2005 m. Kasmet į šventės renginius įsijungia vis daugiau muziejų, ne išimtis ir Lietuvoje veikiantys muziejai. Šios akcijos tikslas - atskleisti muziejaus vaidmenį šiuolaikinėje, sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, bei parodyti muziejaus eksponatus, muziejaus kultūrinę - edukacinę veiklą vėlesniu paros metu, kuomet įprastai muziejai nedirba.

Gargždų krašto muziejus kviečia paminėti Tarptautinę muziejų dieną bei apsilankyti muziejų renginiuose:

Gargždų krašto muziejus (Sodo g. 5, Gargždai, tel. (8 46) 45 22 14):

2014-05-17 nuo 11.00 iki 18.00 val. archeologinių radinių ekspozicijos "Pradžių pradžia" lankymas. Taip pat bus eksponuojami muziejui neseniai padovanoti 3 nauji archeologiniai radiniai - XVII a. prūsiška moneta bei du akmeniniai artefaktai: grūstuvė ir odos ar medžio apdirbimo įrankis.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus (Klaipėdos g. 29, Priekulė, tel. (8 46) 45 47 87):

2014-05-16 d. ir 17 d., 9.00-21.00 val. veiks paroda "Paslaptingas pokario lobis", kuris rastas 2013 m. muziejaus teritorijoje.

I. Simonaitytės memorialinis muziejus (Vingio g. 11, Priekulė, tel. (8 46) 45 42 47):

2014-05-17 nuo 10.00 iki 22.00 val. muziejaus ekspozicijos lankymas, nuo 18.00 iki 19.00 val. rožių sodinimas su... Ieva, nuo 20.00 val. spektaklis "Testamento dar neparašiau" (autorė: aktorė Ieva Kancevičiūtė).

J. Gižo etnografinė sodyba (Žvejų g. 13, Dreverna, tel. (8 46) 32 61 73):

2014-05-17, 14 val. organizuojamas edukacinis užsiėmimas "Išskobsiu laivelį, pasiūsiu bureles" su meistru Robertu Žmijausku (iš medinio ruošinio specialiais įrankiais bus skobtuojami luotai bei siuvamos burės).

Maloniai laukiame jūsų!

Gargždų krašto muziejaus informacija


Žinai istoriją - laimi prizus!

Skaičiuojant 25 metus nuo Baltijos kelio akcijos, projekto "Bunda jau Baltija" rengėjai tęsia pažintį su trimis Baltijos valstybėmis ir kviečia ieškoti atsakymo į pateiktą klausimą apie Lietuvą:

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų. Kodėl knygnešystė laikoma XIX a. Lietuvos istorijos fenomenu?

Atsakymai priimami iki gegužės 28 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 - 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti birželio mėnesį.

Balandžio mėnesio klausimą teisingai atsakė ir prizus atsiėmė ponia Ilona Dumbrienė. Ji teisingai atsakė, kad 2005 m. estai pirmieji įvedė elektroninę balsavimo sistemą. Šį kartą laimėtoją pakvietėme prizą atsiimti Klaipėdos rajono J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, kuri yra projekto partnerė ir mėnesio prizo steigėja.

2014 m. gegužės mėnesio prizas: fotoalbumas "Gargždai", dokumentinis filmas "Riba" ir keturi abonementai su kuriais bus galima aplankyti Gargždų krašto muziejų bei jo filialus.

Gargždų krašto muziejaus informacija.


Gegužės mėnesio eksponatas

"Kristijono Donelaičio rankraščiai" - fotografuotas leidinys, išleistas, minint K. Donelaičio mirties 175-ąsias metines. Spausdino Valstybinė grožinės literatūros leidykla 1955 metais. Manome, jog į rašytojos asmeninę biblioteką Priekulėje leidinį atsivežė rašytoja įsigijus pati; gal pirkta knygyne. Sprendžiame, jog leidinys nėra dovanotas, nes nėra dovanojimo įrašo.

Įdomu leidinyje matyti K. Donelaičio inicialus - C. D.

Sulotynintai K. Donelaitis pasirašinėjo C. Donalitius.

Tai galima pamatyti fotografuotame rankraščio variante.

Eksponatas saugomas I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje, Priekulėje.


Žinai istoriją - laimi prizus

Artėjant Baltijos kelio 25 metų sukakčiai, projekto "Bunda jau Baltija" rengėjai tęsia pažintį su trimis Baltijos valstybėmis ir kviečia ieškoti atsakymo į pateiktą klausimą apie kaimyninę Estiją:

Baltijos šalis dažnai vadina seserimis, tačiau 2005 m. estai pirmieji įvedė naujovę, išskyrusią ją ne tik iš Baltijos šalių konteksto, bet ir nustebinusią visą pasaulį. Ką 2005 m. estai pirmieji padarė pasaulyje?

Atsakymai priimami iki balandžio 25 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 - 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti gegužės mėnesį.

2014 m. balandžio mėnesio prizas: fotoalbumas "Mes čia gyvename. Gargždai. Klaipėdos rajonas", Klaipėdos rajono literatų klubo almanachas "Iš minčių ir akimirkų" ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos suvenyrai.


"Lėtas drukorių raštelis"

2014 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto Sendvario pagrindinėje mokykloje vyko edukaciniai užsiėmimai "Lėtas drukorių raštelis". Užsiėmimus vedė Gargždų krašto muziejaus filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.

Užsiėmimų metų moksleiviai susipažino su spaustuvinių šriftų įvairove ir ypatumais, spaudos raida Mažojoje Lietuvoje. Po teorinės dalies vyko edukaciniai užsiėmimai, kurių metu gotikiniu šriftu parašytą tekstą moksleiviai perrašė lotyniškomis raidėmis. Tekstai buvo paimti iš Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus fonduose sukauptų 1913-1938 m. laikotarpio Mažosios Lietuvos laikrašči

Šie edukaciniai užsiėmimai yra vykstančio tęstinio projekto "Spauda Priekulėje XIX-XX a."- sudėtinė dalis. Projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.


Žinai istoriją - laimi prizus!

Projekto "Bunda jau Baltija" pirmosios veiklos įsibėgėja ir galime skelbti rubrikos "mėnesio klausimas" laimėtojus.

Kovo mėnesį Jūsų klausėme:

Rygos katedra (statyta 1211 m.) yra garsiausia ne tik Latvijoje, bet ir pasaulyje. Kuo ji garsi?

Teisingas atsakymas:

Rygos Katedra garsėja pasaulyje savo 1883-1884 m. pastatytais vargonais, kurie yra pripažinti vienais iš pačių vertingiausių istorinių vargonų pasaulyje. Vargonai turi 124 registrus, 4 manualus, 6718 įvairaus dydžio ir iš įvairių medžiagų pagamintus vamzdelius. Nepraleiskite progos apsilankyti kokiame nors vargonų muzikos koncerte!

Tęsiame rubriką ir skelbiame naują klausimą. Šį kartą apie kaimyninę Estiją:

Baltijos šalis dažnai vadina seserimis, tačiau 2005 m. estai pirmieji įvedė naujovę, išskyrusią ją ne tik iš Baltijos šalių konteksto, bet ir nustebinusią visą pasaulį. Ką 2005 m. estai pirmieji padarė pasaulyje?

Atsakymai priimami iki balandžio 25 dienos: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 - 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti gegužės mėnesį.

2014 m. balandžio mėnesio prizas: fotoalbumas "Mes čia gyvename. Gargždai. Klaipėdos rajonas", Klaipėdos rajono literatų klubo almanachas "Iš minčių ir akimirkų" ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos suvenyrai.

Kovo mėnesio prizo laimėtoją padėjo įšaiškinti Gargždų miesto garbės pilietis, Baltijos kelio dalyvis Česlovas Tarvydas. Burtai lėmė, kad įsteigtas prizas atitenka Linai Petravičienei iš Šilutės rajono. Susisiekus su ponia L. Petravičiene, ši džiaugėsi laimėjimu ir pažadėjo balandžio mėnesį apsilankyti Gargždų krašto muziejuje.

Konkursui įsibėgėjus buvo nuspręsta įsteigti papildomą prizą Kazragių šeimai už aktyvų dalyvavimą. Broliai Mykolas ir Dominykas Kazragiai į muziejų atnešė ne tik savo, bet ir tėčio Viktoro atsakymą. Muziejininkams paskambinus ir pakvietus Kazragius atvykti atsiimti prizo sulaukta visos šeimos apsilankymo. Aktyviai kultūra ir istorija besidominti šeima džiaugėsi laimėtais prizais, papasakojo, kad keliauja po kultūros paveldo objektus, muziejus, apibėrė muziejininkus klausimais apie Gargždų miesto herbo atsiradimo istoriją ir pažadėjo, kad dalyvaus kituose projekto "Bunda jau Baltija" renginiuose.

Kviečiame ir jus aktyviai dalyvauti projekto "Bunda jau Baltija" veiklose!


Balandžio mėnesio eksponatas

Vario rūdos kolekcija

Sukaupė buvęs politinis kalinys Jono Gricius, 1954-1956 m kalėjęs Džezkazgano lageryje, Kazacijos TSR. Kolekciją sudaro 30 vario rūdų pavyzdžių, sudėtų į medinę, chaki spalvos dėžutę. Dangčio vidinėje dalyje įdėtas šių pavyzdžių ir vietovių, kuriose kalėjo Jonas Gricius, aprašas.

Eksponatą 2011 m. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejui padovanojo Jonas Gricius.

Legenda

Jonas Gricius 1953 m. tarnavo tarybinėje armijoje Novosibirske. Toje pačioje kuopoje buvo ir daugiau lietuvių. Dažnai kalbėdavosi apie pokario įvykius. Joną Gricių išdavė kuopos raštininkas Petras (pavardė žinoma, buvęs KGB agentas). Jonas Gricius, remiantis šio asmens parodymais buvo suimtas, tardomas, kalėjo 9 mėnesius Novosibirsko kalėjimo vienutėje. Novosibirsko Karo tribunolo teismas Joną Gricių nuteisė už kontrrevoliucinę veiklą pagal SSSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį 10 metų bausme, atliekant ją lageryje ir papildomai 5 metus tremties be teisės grįžti į Lietuvą. Nuo 1953 m. balandžio mėn. iki 1956 m. liepos mėn. kalėjo Novosibirsko (Sibiras), Kingyro, Džezkazgano (Kazachijos TSR) lageriuose. Lageriuose dirbo statybininku, rūdakasiu. 1954 m. dalyvavo Kingyro lagerio politinių kalinių sukilime. 1956 m. liepos mėn. teismo nuosprendžiu iš įkalinimo vietos buvo paleistas, grįžo į Lietuvą. Šiuo metu gyvena Gargžduose.

Eksponatas saugomas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.


Žinai istoriją - laimėk prizus!

Klaipėdos rajono kultūros, švietimo, socialinės, jaunimo organizacijos, atsižvelgdamos į tai, kad Klaipėdos rajono gyventojai taip pat buvo svarbi Baltijos kelio grandinės dalis, šiemet, 2014-aisiais, siekia ypatingai paminėti 25 metų Baltijos kelio sukaktį. Kviečiame dalyvauti projekto "Bunda jau Baltija" rengiamose akcijose, konkursuose, renginiuose, skirtuose šiam unikaliam įvykiui, kuris 2009 metais įtrauktas į UNESCO "Pasaulio atminties" sąrašą, paminėti.

Sveikiname Klaipėdos rajono gyventojus su Lietuvos Respublikos atkūrimu ir minėdami kovo 11-ąją, kviečiame dalyvauti vienoje iš projekto "Bunda jau Baltija" akcijų - mėnesio klausimas. Iki Baltijos kelio minėjimo datos (rugpjūčio 23 dienos) rajono spaudoje, internetiniuose portaluose ir partnerių internetinėse svetainėse bus pateikiamas mėnesio klausimas, į kurį teisingai atsakius, turėsite galimybę laimėti partnerių įsteigtus prizus. Mėnesio klausimo tikslas - geriau pažinti tris Baltijos valstybes, jų istoriją, kultūrą ir papročius.

Kovo mėnesį klausiame Jūsų apie kaimyninę Latviją:

Rygos katedra (statyta 1211 m.) yra garsiausia ne tik Latvijoje, bet ir pasaulyje. Kuo garsi Rygos katedra?

Atsakymai priimami: el. paštu (gargzdu.muziejus@gmail.com) bei paštu (Gargždų krašto muziejus, Sodo g. 5, Gargždai), taip pat atsakymą galite atnešti į muziejų jo darbo metu (I-VI 9.00 - 18.00 val.). Su atsakymu prašome pateikti šiuos duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris. Iš teisingų atsakymų burtų keliu bus išrinktas laimėtojas ir jam įteiktas mėnesio prizas. Teisingas atsakymas į klausimą, nugalėtojas bei naujas klausimas bus paskelbti balandžio mėnesį.

2014 m. kovo mėnesio prizas: fotoalbumas "Gargždai. Klaipėdos rajonas. Gamta. Žmonės. Miestas." ir suvenyras - magnetas "Gargždai".

Maloniai kviečiame dalyvauti ir laimėti vienetinius prizus!


KOKIE JIE - KRISTIJONAS DONELAITIS IR XVIII A. PRŪSIJA: GARGŽDŲ KRAŠTO MUZIEJUJE PRISTATYTAS PROJEKTAS IR PARODA.

Kovo 7 d. muziejuje pristatytas projektas ir paroda "Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti". Saulėtą penktadienio popietę muziejaus erdves užpildė Gargždų miesto mokyklų mokiniai, pedagogai, kultūros ir meno atstovai, inteligentiški senjorai bei visi, kurie susidomėjo paroda ir projektu, skirtu paminėti 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines.

Šio projekto tikslas - skatinti visų lygių Klaipėdos regiono ir Kaliningrado srities kultūros įstaigų bendradarbiavimą, plėsti valstybinio bei privataus sektoriaus komunikacinį tinklą, siekiant kuo plačiau pristatyti bei aktualinti Kristijono Donelaičio epochą ir kūrybinį palikimą kaip išskirtinį lietuvių kultūros reiškinį. Į šį projektą įsijungė devyni partneriai - Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Martyno Jankaus muziejus, rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centas, Šilutės muziejus. Pagrindinis projekto organizatorius - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Projekto rėmėja - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Susirinkę svečiai negailėjo šiltų aplodismentų renginį pradėjusioms Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio "Aušrinė" atlikėjoms. Atlikėjos skaitė ištraukas iš K. Donelaičio "Metų" ir atliko Mažosios Lietuvos krašto dainas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė sveikino susirinkusius svečius bei išsamiai pristatė, kuo gi muziejus, kaip partneris, prisidėjo prie projekto veiklų įgyvendinimo. Pagrindinė muziejui iškelta užduotis buvo parengti edukacinę programą. Projekto rengėjai ir iniciatoriai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejus - muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pristatė projekto gimimo užuomazgas, glaudų bendradarbiavimą tarp Vakarų Lietuvos regiono kultūros įstaigų, pasidžiaugė jog projektas yra dvikalbis, kur lietuviškoji dalis keliaus po Vakarų regioną, o rusiškoji - po Kaliningrado sritį. Parodos kuratorė, istorikė Zita Genienė, prasitarė, jog kilnojamoji paroda "Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti" neatsirado taip lengvai, kaip galima manyti. Pradžioje K. Donelaitis kėlė baimę, nes nebuvo nei Donelaičio rankraščio, nei jo rojalio ar barometro, tačiau gimė idėja, kad Donelaitį ir jo epochą įmanoma pristatyti kitaip: per retus istorinius šaltinius, lietuviškąją raštiją, edukacinę programą ir kitas, lankytojams patrauklias, veiklas. K. Donelaičio atminimui dedikuotą parodą sudaro keletas dalių: lauko ir vidaus kilnojamieji stendai, filmas ir edukacinė programa. Lauko stenduose trumpai pristatoma K. Donelaičio biografija, jo kūrinių ištraukos. Muziejaus viduje lankytojams pristatomos dvi temos: XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio gyvenimas ir veikla, kūrinių sklaida pasaulyje, jo atminimo įamžinimas. Pirmąją temą atskleidžiančiuose stenduose Prūsija parodoma ne tik kaip monarchija, kuri turėjo veiksmingą valstybės ūkio tvarkymo sistemą, centralizuotą valdžią, reformuotą ir didelę kariuomenę, bet ir kaip valstybė, kurioje buvo palanki erdvė lietuvių kalbai ir kultūrai plėtotis. Didelis dėmesys skirtas lietuviškos ir pasaulietinės raštijos plėtotei, pristatomi svarbiausi XVIII a. lietuviški bei periodiniai ir kiti leidiniai vokiečių kalba, kuriuose skelbiama gausi istorinė, etnografinė bei archeologinė medžiaga. Antrajai temai skirtuose stenduose eksponuojamos K. Donelaičio rankraščių faksimilės, saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje, kiti su šios asmenybės gyvenimu susiję dokumentai, žemėlapiai, vaizdai.

Jubiliejinių K. Donelaičio gimimo metinių proga pasveikino ir parengta kilnojamąja paroda pasidžiaugė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Antrojoje renginio dalyje buvo demonstruojamas parodą lydintis filmas "Donelaitis, Tolminkiemis ir mes" (scenarijaus autorė A. Kupliauskienė, operatorius V. Gedvilas). Muziejaus edukatorė Gintarė Sargūnaitė visiems svečiams pasiūlė atlikti įvairias praktines edukacines užduotis: spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones, rašyti žąsies plunksna ar apsiauti vyžomis.

Gargždų krašto muziejus kviečia visus gargždiškius ir miesto svečius apsilankyti parodoje, skirtoje geriau pažinti K. Donelaitį ir jo epochą - XVIII a. Prūsiją. Ekspozicija veiks iki kovo 28 d.


Kovo mėnesio eksponatas

Austa vilnonė dvipusė skara XX a. pr., skirta vaikams vinioti. Muziejui dovanota Griežiuose gyvenančios Marčiukų šeimos. Matmenys: 155X160 cm. Viena skaros pusė yra ruda su juodų gėlių motyvas, o kita pusė yra juoda su rudų gėlių motyvais. Antklodė su 10 cm. kutais iš visų pusių.

Lietuvoje vaikams nešioti buvo naudojamos didžiosios vilnonės skaros, kurias atšiauriu oru iškilmingesnėmis progomis moterys nešiodavo dar XX a. pradžioje. Jos apsaugodavo nuo šalčio, sniego, vėjo, lietaus, dulkių. Kai kuriose Lietuvos vietose su tokio tipo skaromis moterys, eidamos į svečius ar į bažnyčią, prie savęs prisirišdavusios vaiką: skarą perlenkdavo pusiau, apsigaubdavo abu arba vieną petį, vaiką priglausdavo prie krūtinės, vienu skaros kampu jį apvyniodavo, o kitą kampą užkišdavo už vaiko arba už sijono juosmens. Taigi skaras galima pavadinti lietuviškosiomis nešyklėmis, kurios ne tik palengvino vaiko nešimą, bet ir apsaugodavo jį nuo šalčio, lietaus, šlapdribos, vėjo, t.y., puikiai tiko lietuviškam klimatui.

Skara saugoma ir eksponuojama

Gargždų krašto muziejaus filiale Agluonėnų etnografinėje sodyboje


2014 m. kovo 7 d. 14 val. parodos ir projekto "Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti" pristatymas Gargždų krašto muziejuje. Parodos lankytojai galės išvysti filmą "Donelaitis, Tolminkiemis ir mes", sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose - rašyti žąsies plunksna, apsiauti būriškas vyžas, spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones. Visiems apsilankiusiems parodoje bus dalinami spalvingi atvirukai, sukurti vaikų, dalyvavusių piešinių konkurse "Sveiks, svieteli margs". Ekspozicija veiks iki kovo 28 d.


"Kūrybiniai ieškojimai"

Gargždų krašto muziejuje vasario 14 d. atidaryta dailininko Kosto Žuolio tapybos darbų paroda "Kūrybiniai ieškojimai". Autorius pristatė kūrinius, kuriuose atsiskleidžia jo išgyvenimai, nuotaikų kaita, interpretuotas būties suvokimas. Autorius prisipažino, kad kūrybos mūza, įkvėpėja, skatintoja ir geriausia kritike kūrybiniame kelyje yra žmona Dalia, tad neveltui parodoje eksponuojami trys paveikslai, dedikuoti mylimai žmonai. Taip pat autorių kurti neretai inspiruoja poeto P. Širvio eilėraščiai. K. Žuolis šmaikštavo sakydamas, jog geriausias dalykas, kurį galėtų pasiimti į pomirtinį gyvenimą būtų P. Širvio eilės. Retrospektyvinėje parodoje galima išvysti geriausius menininko peizažus, portretus ir marinistinius darbus, sukurtus nuo 1985 m. iki 2014 m. Paroda veikia iki vasario 28 d.

Antrojoje vakaro dalyje parodos kuratorė ir autorius svečius pakvietė dalyvauti kūrybinėse tapybos dirbtuvėse, kur norintieji turėjo puikią galimybę išbandyti tapymą aliejiniais dažais ant drobės. Šiai tapybos technikai abejingų neliko. Ne vienas dalyvis pripažino, kad menininko duona išties nėra lengva...

Gargždų krašto muziejuje vasario 14 d., 17 val. atidaroma autorinė Kosto Žuolio tapybos paroda "Kūrybiniai ieškojimai". Parodos atidarymo metu vyks susitikimas su menininku, veiks tapybos kūrybinės dirbtuvės, kur norintieji galės išbandyti tapybą ant drobės, o parodos autorius dirbtuvių dalyviams atskleis tapybos "virtuvės" subtilybes. Paroda veiks iki vasario 28 d.

Parodoje "Kūrybiniai ieškojimai" pristatomi kūriniai apima kelerių metų laikotarpį nuo senesnių autoriaus tapybos darbų iki sukurtų šiais metais. K. Žuolio drobėms būdingas emocionalus pilkų atspalvių kontrastavimas, tapybiškai realistiški gamtos motyvai, nostalgiški marinistiniai objektai, kuriantys lyrinę nuotaiką, išlaikantys būties įtampas. Autorius atskleidžia, jog jo tapyboje daug poezijos, kur taip mylimi pilki atspalviai reikalauja didelio įsijautimo, gelmės ir svajingumo. Menininko kūrybos inspiracijų šaltiniu neretai tampa realistinė tapybos mokykla ir jos atstovai I. Šiškinas, I. Levitanas, I. Aivazovskis.

Apie Kostą Žuolį:

K. Žuolis gimė 1953 m. gruodžio 12 d., Priekulėje. Po 8 klasių įstojo į Minsko Suvorovo karo mokyklą, vėliau į Kaliningrado aukštąją karo jūrininkų mokyklą, tačiau mokslus nutraukė. Vėliau įstojo į Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinį skyrių, čia įsigijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Tačiau nuo pat mažumės Kostą traukė kūryba, kuriai paskatino ir tėvai.

1975 m. pradėjo lankyti tuo metu žinomą Klaipėdos dailės studiją "Guboja", kur išsamiai susipažino su dailės pagrindais. 1981 m. K. Žuolis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu, pradėjo aktyviai dalyvauti parodose. Nuo 2002 m. yra Žemaitijos dailininkų sąjungos narys, o 2008 m. suteiktas meno kūrėjo vardas. Tris menininko kūrybos dešimtmečius ženklina dešimtys parodų ir plenerų, surengtų Klaipėdoje, Skuode, Kretingoje, Plungėje, Šventojoje, Šilutėje, Vilniuje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje ir kituose miestuose bei šalyse.

Mėgstamiausia menininko citata: "Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis" (A. de Saint Exupery, "Mažasis princas").


Vasario mėnesio eksponatas

Puodelis. Rietavo kunigaikščio Oginskio liokajaus Jenčiaus asmeninis puodelis. Keramikinis, dengtas balta glazūra. Aukštis 10 cm. Gauta iš Snieguolės Žukauskienės. Saugojimo vieta Gargždų krašto muziejus.



KLAIPĖDOS RAJONO TAUTODAILĖS DARBŲ KŪRĖJAI ĮAMŽINO METŲ LAIKUS

Gruodžio 6 d. Gargždų krašto muziejuje į kasmetinę Klaipėdos rajono tautodailės darbų parodą rinkosi tautodailininkai ir svečiai. Tai - jau aštuntoji tautodailės darbų paroda, kurią šiemet nuspręsta dedikuoti lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

Parodoje "Metų laikai" rajono kūrėjai pristatė tekstilės, medžio, tapybos, gintaro, emalio, odos, karpinių ir iš vytelių pintus kūrinius, kurie kviečia pamąstyti apie besikeičiantį metų ciklą - pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Kūrinių atlikime vyrauja tradicinių medžiagų ir technikų pasirinkimas bei derinimas, kur kiekvienas kūrinys atsiskleidžia savitu gyvenimo matymu. Kūriniams yra būdingi žemiškų spalvų tonai, simboliais pasakojama tam tikram metų periodui būdinga nuotaika, regimas kūrinių formos išbaigtumas ar rašto sudėtingumas.

Parodoje autorinius kūrinius pristato septyniolika Klaipėdos rajono meno kūrėjų ir trys kandidatai į Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekciją - Rima Veserienė, Aldutė Tumėnienė ir Tomas Pranys.

Į parodos atidarymą susirinkusiuosius tautodailininkus ir svečius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė J. Latakienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos pirmininkė R. Riaukė, Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė, tautodailininkas, drožėjas P. Balsys. R. Riaukė pasidžiaugė per metus nuveiktais darbais, specialiai šiai parodai sukurtais autoriniais kūriniais, pristatė kandidatus į meno kūrėjus, visiems linkėjo kūrybinių inspiracijų ir sveikatos. Muzikinį sveikinimą atliko buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras "Atminties aidai", kurių draugystė su tautodailininkais tęsiasi jau trečius metus, kartu muziejuje priimant turistus iš užsienio. Gargždų krašto muziejus visiems parodoje prisistačiusiems kūrėjams įteikė padėkos raštus. Na, o muzikine nata per metų laikus vedė atlikėja Š. Petruškevičienė.

Parodos atidarymo metu nutarta įgyvendinti naujovę - pasikviesti vakaro svečią, tautodailininką, kuris savo kūryba yra išskirtinis, iš kurio kūrybos būtų galima susipažinti su nauja atlikimo technika, kuria nepasižymi Klaipėdos rajono tautodailininkų kūriniai. Vakaro viešnia tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Klaipėdos sekcijos tautodailininkė Stasė Vilkienė. Kūrėja pasveikino kolegas tautodailininkus su spalvinga, šiluma dvelkiančia paroda, kuri yra puiki įžanga į snieguotas, baltas šventas Kalėdas bei pristatė autorinę kūrybą iš popieriaus - karpinius. Viešnia ne tik sužavėjo trapiais, vibruojančių linijų karpiniais, bet ir perskaitytomis savo kūrybos eilėmis. Kuriant ypatingą vakaro nuotaiką, S. Vilkienė pasiūlė iškirpti siluetus iš popieriaus. Tikriausiai nedaugelis žinojo, jog Staselė ne tik virtuoziškai bei preciziškai iškerpa žmogaus siluetą, bet ir tiksliai nusako jo charakterio savybes.

Parodos rengėjai džiaugiasi jau aštuntus metus vykstančia tradicinio meno švente, kuomet visuomenei pristatomi išskirtiniai kūriniai, įkūnijantys tikrąsias liaudies meno vertybes, skatinantys prisiminti tradicinę meno paskirtį, o įtemptoje gyvenimo tėkmėje ieškoti gilesnės prasmės.

Gargždų krašto muziejus tai pat dėkoja parodos rėmėjams - Klaipėdos rajono savivaldybei, informaciniams partneriams - Klaipėdos rajono laikraščiui "Banga", naujienų portalui "Mano Gargždai".

Paroda veikia iki 2015 m. sausio 31 d. Laukiame jūsų muziejuje.


Edukacinis užsiėmimas "Tremtinio laiško rašymas"

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Klaipėdos g. 29, Priekulė) vyksta edukacinis užsiėmimas - "Tremtinio laiško rašymas" sukurtas laimėjus labdaros ir paramos projektą "Ateities banga".

Edukacinis užsiėmimas skirtas moksleiviams ir suaugusiems. Laišką užsiėmimo dalyviai galės parašyti rašaliniais plunksnakočiais ir paprastais pieštukais. Pabaigus rašyti atvirlaiškį bus uždedamas muziejaus spaudas ir atiduodamas jo savininkui.

Atvirlaiškio kortelei atspausdinti buvo panaudoti tremtinių ir politinių kalinių pokaryje rašyti atvirlaiškiai, todėl išlaikytas senasis "vargo laiško" dizainas. Tokiam laiškui nereikėjo voko, pašto ženklo. Laišką tikrindavo cenzūra, kuri nesuprantamus lietuviškus žodžius arba, jų nuomone, neleistiną tekstą subraukydavo, užtepdavo dažais.

Filialo vadovė Sabina Vinciūnienė


Gruodžio 6 d., penktadienį, 17.00 val. Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5) atidaroma Klaipėdos rajono tautodailės paroda "Metų laikai". Paroda veikia: II-VI 11.00-18.00 val. iki 2014 m. sausio 31 d.

Klaipėdos rajono tautodailės paroda pristatoma aštuntąjį kartą. Parodos tema - "Metų laikai" pasirinkta neatsitiktinai, o siekiant pažymėti literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 300-ąsias metines. Šiemet parodoje eksponuojami tekstilės, keramikos, metalo, medžio, odos, tapybos ir kitomis technikomis sukurti autoriniai kūriniai, atspindintys keturis metų laikus. Parodoje kūrinius pristatys septyniolika Klaipėdos rajono tautodailininkų bei kandidatai į Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekciją - R. Veserienė, A. Tumynienė ir T. Pranys.

Parodos akcentas - "Garbės svečias". Šį penktadienio vakarą garbės svečiu taps Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė Stasė Vilkienė, kurios skiriamasis kūrybinis bruožas - vibruojantys, trapių linijų ir formų popieriaus karpiniai. S. Vilkienė parodos dalyviams pristatys savo kūrybą iš popieriaus, karpys siluetus.

Maloniai kviečiame apsilankyti šioje širdies šilumos ir meno mūzų palytėtoje parodoje.


Adventinė popietė "Pasidaryk savo vėtrungę"

Sukas vėtrungės, išpjaustytos margai,

Palei stiprų ir atšiaurų marių vėją.

Kiekvienoj gerai įsižiūrėjęs pamatai

Vaiko sielą, paslėptą širdyje žvejo.

Fritz Kudnig (1888-1979)

Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba (Žvejų g. 13, Dreverna) maloniai kviečia advento šeštadienius praleisti gaminant savo vėtrungę.

Laukiamos šeimos, bendradarbiai, vaikai ir jaunimas - visi, norintieji prasmingai praleisti adventinį laikotarpį, pasigaminti šeimos, kolektyvo, draugų rato simbolinę, galbūt, ir ateities kryptį nurodysiančią vėtrungę.

Užsiėmimai vyks: gruodžio 7 (šeštadienį), 14 (šeštadienį), 21 (šeštadienį) 13.00 val.

Informacija ir registracija: (8 46) 326 173, 8 656 15501.


DAR KARTĄ SUSITIKO KARTOS

Muziejus sulaukė renginio svečių jau paskutinį kartą šiais metais. Ruošiantis advento laikotarpiui, ramiai plevenant žvakių liepsnelėms, susikaupę išklausėme aktorės Ievos Kancevyčiūtės impresiją pagal ULLOS LAHAUER knygą ,, Rojaus kelias''.

Matyt įdomiausia buvo sulaukti klausimų : O Jūs praėjot Rojaus keliu? O kodėl Rojaus kelias?

Ir sulaukti gyvo atsakymo iš žmogaus, tiesiogiai giminystės ryšiais surišto su knygos heroje Lėne. Susitikime dalyvavo Lėnės dukra. Klaipėdiškė Birutė Ramanauskienė-Kondratavičiūtė.

Vakarojimą tradiciškai baigėme su lietuvininkų kafija ir pyragais.

Atsisveikindami vieni kitiems linkėjome ramaus kalėdinių švenčių laukimo.

Laima Lemežienė

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


Gargždų krašto muziejuje iki gruodžio 5 d. veiks projekto "Iš kuršių esame mes kilę..." dalyvių darbelių paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje.


ADVENTO POPIETĖ AGLUONĖNŲ ETNOGRAFINĖJE SODYBOJE


Muziejus - aktyvus projektų partneris

Šiandien be aktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimosi neįsivaizduojama nei viena visuomeninė organizacija ar įstaiga. Šis veiklos aspektas ypatingai svarbus ir kultūros atstovams: dalinamės informacija, pasiskirstome veiklomis, tobulėjame bendraudami vieni su kitais ir, žinoma, visuomenei pristatome inovatyvius bendradarbiavimo rezultatus.

Gargždų krašto muziejaus ir kitų įstaigų bendradarbiavimas prasideda ir tęsiasi įvairiomis temomis ir formomis: projektai, parodos, ekskursijos su mokyklomis, socialinėmis įstaigomis, Klaipėdos universitetu, turizmo įmonėmis, karinėmis organizacijomis ir t.t. Smagu pristatyti dalį sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių 2013 metais.

Jau rašyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 dieną Lenkijoje, Węgorzewo miesto centre, Griunvaldo aikštėje, iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją Ievą Simonaitytę. Fotonuotraukomis iliustruoti tekstai lietuvių, lenkų kalbomis apie klasikės literatūrinį palikimą, pėdsakus Węgorzewo miesto gydymosi įstaigose - užuomina praeiviui pasidomėti rašytoja ir jos kūryba. Rengiant stendus bendradarbiavo kelios pagrindinės partnerės: LR Užsienio reikalų ministerija, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka ir I. Simonaitytės memorialinis muziejus.

Kitas svarbus bendradarbiavimo pavyzdys - LR Kultūros ministerijos finansuojamas projektas "Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti". Projekte partneriai - 9 regiono kultūros įstaigos ir Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus. Dalyvavimas projekto veiklose ne tik skatina tobulėti, ieškoti patrauklių veiklos formų, bet ir suteikia galimybę kitąmet, minint Kristijono Donelaičio metus, rajono gyventojams išsamiau pristatyti šią asmenybę: paroda, edukacinėmis priemonėmis, kuriamu filmu.

Partnerių gausa (net 17 įstaigų) pasižymi ir kitas projektas "Vėtrungių kelias", inicijuotas Šilutės kultūros ir pramogų centro. Projekto veiklos numatytos 3 metams, nes kuriamas pažintinis maršrutas Pamario regione. Planuojamose veiklose svarbiausias akcentas vėtrungė - tarsi senųjų žvejiškų tradicijų reliktas, kurio istorijos pažinimas numatytas per įvairias veiklas: renginius, interaktyvius žaidimus ir edukacinius užsiėmimus. Džiugu, kad muziejaus filialo ekspozcijoje "J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus..." (Žvejų g. 13, Dreverna) lankytojai gali apžiūrėti autentišką vėtrungę, išgirsti jos istoriją, dalyvauti edukacijoje. Kitąmet, tęsiant projektą, šios veiklos ne tik išliks, bet ir bus pasiūlyta papildomų renginių ir edukacinių užsiėmimų muziejuje.

Kviečiame sekti informaciją apie Gargždų krašto muziejaus veiklą ir įvertinti aprašyto bendradarbiavimo rezultatus.

Muziejaus direktorė Sigita Bučnytė


DIENA, KAI MUZIEJAUS DURYS ATVERTOS VIRŠ 50 KARTŲ

Lietingas ir nemalonus rudens rytas. Nors kai oras blogas, muziejus dažnai sulaukia svečių. Tačiau šiandien išskirtinai intensyviai ėmė varstytis durys.

Šaukinys: ,,Švyturių ralis'', veidai vis keičiasi ir keičiasi, bet visi savi, žino ko atvažiavo: ateina, paklausia, išklauso ,apžiūri, užsirašo. Išvažiuoja. Kone visi išeidami pažada sugrįžti kai bus šilta ir čiulbės lakštingalos, kai bus vasara ir žydės rožės...

Lauksim naujų susitikimų!

Šaunuoliai klaipėdiškiai sugalvoję pasiūlyti puikų laisvalaikio praleidimo planą. Smagu, kad įtraukė mus į maršrutą. Įdomu ir tai, jog galėsime papildyti muziejaus eksponato aprašymo legendą. Tai Nidos švyturys-suvenyras, ar ne buvo padovanotas rašytojai I. Simonaitytei?

Kviečiame apsilankyti muziejuje ir sužinoti. Laukiame Jūsų.

Laima Lemežienė

I.Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


"Akvareliniai Gargždai"

Gargždų krašto muziejuje atidaryta asmenų su negalia darbų paroda "Akvareliniai Gargždai"


Edukaciniai užsiėmimai "Iš kuršių esame mes kilę..."

Gargždų krašto muziejuje lapkričio mėn. vyks LR Kultūros ministerijos finansuojami edukaciniai užsiėmimai "Iš kuršių esame mes kilę...". Edukaciniuose užsiėmimuose bus pristatoma archeologinė ekspozicija "Pradžių pradžia" ir praktiniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai galės patys išbandyti geležies amžiaus amatus: puodelių lipdymą iš molio, papuošalų gamybą iš žalvario, juostų audimą, tošinių dėžučių gamybą. Edukacinius užsiėmimus ves profesionalūs šių amatų specialistai: tautodailininkės, tošininkas ir etnografas. Iš geriausiai padarytų darbelių Gargždų krašto muziejuje bus surengta paroda.

Į edukacinius užsiėmimus kviečiame ne tik Klaipėdos r., bet ir Kretingos, Skuodo, Plungės bei Mažeikių r. gyventojus, nes geležies amžiaus laikotarpyje šioje teritorijoje vystėsi panaši kultūra, amatai, laidojimo papročiai.

Edukaciniai užsiėmimai vyks lapkričio 15 d. ir 21-22 d. Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5, Gargždai). Registruotis tel. (8 46) 45 22 14, mob. tel. 8 670 37145 nuo I iki V 9.00 - 18.00 val., arba el. paštu edukatore.grgmuziejus@gmail.com. Užsiėmimai yra nemokami.

Edukacinių užsiėmimų grafikas:

Juostelių pynimas ir miniatiūrinių puodelių lipdymas:

Lapkričio 15 d. (penktadienis) 10.00 val. ir 14. 00 val.

Tošinių dėžučių pynimas ir papuošalų gamyba:

Lapkričio 21 d. (ketvirtadienis) 10.00 val. ir 13.00 val.

Lapkričio 22 d. (penktadienis) 16.00 val.

Edukacinius užsiėmimus remia - LR Kultūros ministerija. Informaciniai rėmėjai - Klaipėdos rajono laikraščiai ,,Banga", "Gargždų kraštas".

Projekto vadovė Gintarė Sargūnaitė, tel. (8 46) 45 22 14


Edukaciniai mokymai "Nusinerk Kalėdų eglutei žaisliuką"

Nejučia artėjant gražiausioms metų šventėms po truputį imame mąstyti, o kuo gi šiemet nustebinti savo artimiausius ir mylimiausius žmones? Skubančioje ir įtemptoje kasdienybėje, tikriausiai nerasime gražesnės dovanos, kaip sukurtos savomis rankomis, su meile, šiluma ir geriausiais linkėjimais.

Gargždų krašto muziejus kviečia šeimas ateiti ir išmokti pasidaryti kalėdinius papuošimus eglutei, namams ir dovanoms. Užsiėmimų metu su tautodailininke mokysimės nerti kalėdines snaiges, siūti ir siuvinėti medžiaginius žaisliukus eglutei, dovanų maišiukus, dekoruoti skaidrius pakabinamus rutulius, gaminti originalius papuošimus iš natūralių gamtinių medžiagų. O, kad kūrybinis darbas neprailgtų, bendravimą paįvairinsime pasakojimais, pasidalinsime Kalėdų šventimo tradicijomis, paragausime aromatingos žolelių arbatos.

Numatomos edukacinių mokymų datos: lapkričio 9, 16 ir 23 dienomis, 11 val., Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5). Išankstinė registracija tel.: (8 46) 45 22 14, 8 670 37 145, el. paštu gargzdu.muziejus@gmail.com (registracija vyksta iki spalio 26 d.). Užsiėmimai yra nemokami.

Edukacinių mokymų grafikas:

Lapkričio 9 d., 11 val.

Tekstilės užsiėmimas. Kalėdų eglutės papuošimų nėrimas ir siuvimas (eglutės, žvaigždės, snaigės, varpeliai ir kt.).

Lapkričio 16 d., 11 val.

Tekstilės užsiėmimas. Kalėdų eglutės papuošimų (pakabinami skaidrūs rutuliai) dekoravimas nėriniais, juostelėmis ir kt. dekoratyviomis medžiagomis.

Lapkričio 23 d., 11 val.

Tekstilės ir floristikos užsiėmimas. Originalių namų interjero ir kalėdinių dovanų papuošimų darymas bei dekoravimas (kalėdinės kojinės, dovanų dėžutės, iš natūralių medžiagų pagaminti dekoratyvūs papuošimai ir kt.).

Užsiėmimus veda tautodailininkė Valentina Kaubrienė. Planuojama vieno užsiėmimo trukmė - 4 val. Nespėjus užbaigti darbelių vieno užsiėmimo metu, bus galima ateiti į kitą. Geriausi darbeliai bus eksponuojami tradicinėje Klaipėdos rajono tautodailės parodoje gruodžio - sausio mėn.

Edukacinius užsiėmimus remia - Klaipėdos rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas - Klaipėdos rajono laikraštis ,,Banga".

Projekto vadovė Sandra Uktverytė, tel. (8 46) 45 22 14


Kvietimas dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse

Gargždų krašto muziejus įgyvendina ES finansuojamą Vietos projektą Nr. EŽF-13-KLAIPĖDOS RAJ.-05-018 "Drevernos rekreacinio patrauklumo didinimas", kurio viena iš veiklų - apžvalgos bokšto suprojektavimas ir įrengimas Drevernos kaime prie Drevernos upės. Kviečiame dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse apžvalgos bokšto projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų pirkimui.

Skelbimas apie pirkimą paskelbtas "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai" ir CVP IS adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt. Pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis (adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt). Pirkime gali dalyvauti tik CVP IS registruoti tiekėjai. Bet kokia informacija, konkurso sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.


Muziejuje mokėsi siūti tinklą ir daryti vėtrungę

Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba toliau tęsia edukacinį projektą - senųjų amatų ir istorijos mokykla "Darau laivelį, mezgu tinklelį". Šįsyk mokytasi siūti tinklą ir pasigaminti vėtrungę. Susipažinti su šiais dviem amatais panoro ir gausiu būriu į Dreverną atvyko Gargždų socialinių paslaugų centro dienos užimtumo paslaugą gaunantys žmonės drauge su savo artimaisiais bei socialiniais darbuotojais. Atvyko net šešiasdešimt penki asmenys, nuo jaunimo iki brandaus amžiaus. Pasidalinę į grupes, vėliau pasikeisdami vietomis, jie visi galėjo dalyvauti abiejuose užsiėmimuose.

Siūti žvejybinį tinklą mokė dreverniškė meistrė Irma Krauleidytė. Ji pasakojo, jog dabar tinklų nebemezga, kaip tai darė ankstesniais laikais. Iš specialiaus gamyklinio puošto jie - siuvami. Tačiau reikia vadinamąsias tinklo akis surinkti, sutvirtinti, tiksliai apskaičiuoti atstumus, pritvirtinti svarelius. Tinklų akių skaičius ir dydis skiriasi priklausomai nuo to, kokio didumo žuvis bus gaudoma.

Anot I. Krauleidytės, tinklų siuvimo amato jokioje mokykloje nemoko. Ji mokėsi iš seno meistro, dabar jau šviesaus atminimo žmogaus. Sukauptas žinias ir įgūdžiaus Irma perduoda savo vaikams ir sako, kad tokių meistrų, kaip ji, Pamario krašte vos keli, pakaktų ir vienos rankos pirštų suskaičiuoti.

Tinklų siuvimo užsiėmimą papildė ir mįslės bei žvejybos prietarai. Vienas tokių - jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę arbą vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tinklą reikės persiūti.

Kitas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas pažinčiai su vėtrungėmis. Čia iš atskirų medinių detalių dėliotos vėtrungės. Detales pagamino Priekulėje gyvenantis technologijų mokytojas Vaidotas Bliūdžius. Muziejus labai džiaugiasi mokytojo pasiūlyta idėja būtent ir detalių, lyg iš kaladėlių, sudėlioti vėtrungę. Šitaip vienu metu vyksta ir pažintinis, ir kūrybinis procesas.

Prieš pradėdami tokį procesą edukacinio užsiėmimo dalyviai pirmiausia apžiūrėjo muziejuje eksponuojamą originalią laivadirbio Jono Gižo vėtrungę, sužinojo jos paskirtį, reikšmę, o tada noriai ėmėsi darbo. Tik vėtrungių nuspalvinimui nebeliko laiko. Tai padaryti jaunuoliai pažadėjo jau Gargždų socialinių paslaugų centre.

Susipažinti su tinklų siuvimu ir vėtrungių gamyba J. Gižo etnografinės sodybos muziejus kviečia ir rugsėjo 21 d. 14 val. Tądien Drevernoje vyks Rudens lygiadienio sutiktuvės su ilgesne programa ir šiaudinio ožio aukojimu.

Projektą senųjų amatų ir istorijos mokykla "Darau laivelį, mezgu tinklelį" Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba vykdo antrus metus. Jo programoje - pažintis su gintaru, laivadirbystės amatu ir senaisiais Kuršių marių plokščiadugniais laivais, tinklų siuvimu ir vėtrungėmis.

Projektą remia LR Kultūros ministerija ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Valentina Žigienė

Gargždų krašto muziejaus filialo J. Gižo etnografinė sodyba vadovė


Lietuvių literatūros klasikės atminimo įamžinimas Lenkijoje

2013 metų rugsėjo 11, gražią ir saulėtą rudens dieną vėl iškilmingai buvo paminėta rašytoja Ieva Simonaitytė.

Šį kartą apie ją buvo kalbama Lenkijoje, Węgorzewo miesto centre, Griunvaldo aikštėje.

Iškilmingame renginyje, skirtame rašytojos Ievos Simonaitytės atminimo įamžinimui dalyvavo Lietuvos Respublikos Ambasados Lenkijos Respublikoje Ambasadorė J. E. Loreta Zakarevičienė, kultūros atašė Lenkijos Respublikoje Rasa Rimickaitė ir visas būrys LR ambasados atstovų. Taip pat Garbės konsulė Lenkijoje Urszula Lech

( Olštynas, Varmijos Mozūrų vaivadija).

Šventėje apsilankė svarbiausių miestelio institucijų : švietimo, kultūros, sporto, gynybos atstovai. Dalyvavo miesto gimnazijos moksleiviai.

Į šventę buvo pakviesti ir joje dalyvavo Klaipėdos miesto viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir šių eilučių autorė.

Nuo šiol miestelio gyventojai ir svečiai galės susipažinti su istorine medžiaga, pasakojančia apie lietuvių rašytoją (Ėvę) Ievą Simonaitytę. Visa svarbiausia informacija - tekstai lietuvių ir lenkų kalbomis ir fotonuotraukos, pasakojantys apie lietuvių literatūros klasikę patalpinti informacinėse lentose. Jos gražiai įsipiešia į miestelio aikštės aplinką - jaukiai glaudžiasi prie eglaičių, augančių skverelyje.

Čia norintys galės sužinoti, jog būsimoji lietuvių rašytoja gydėsi šio miestelio gydyklose. Gyveno ir slaugė kitus, silpnesnius už save, liūdėjo, laukė laiškų ir džiaugėsi matydama pro Angerburgo bažnyčios langus spalvingai pro vitražą prasišvietusius saulės spindulius.

Tai vyko 1912 - 1914 metais.

LR Ambasadorės Lenkijos respublikoje sumanymas mūsų , kultūros darbuotojų dėka įgyvendintas.

Dabar lieka įgyvendinti Lenkijos žmonių norą ir prašymą : išversti Ievos Simonaitytės kūrinius į lenkų kalbą.

Laima Lemežienė

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


Šalies kultūros darbuotojai netekę vilčių sulaukti didesnių atlyginimų vykdo visuotinę akciją "Neužmirštuolės"

Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų bent iš dalies sutvarkyti kultūros darbuotojų atlyginimus. Šiandien šalies kultūros ir meno kūrėjai, iš kurių dauguma tegauna vos minimalų atlygį, negaudami jokių konkrečių atsakymų iš politikų paskelbė visuotinę akciją "Neužmirštuolės" kurios metu visiems atsakingiems už šią žeminančią situaciją teikiamas atvirukas su neužmirštuolių puokšte ir aukščiausių šalies vadovų išsakytomis mintimis. Akcija tikimasi priminti jiems, kad atėjo laikas kai žodžiai negali skirtis nuo darbų.

Tai tik pirmieji žingsniai, kurių numatoma imtis norint eilinį kartą atkreipti valdžios dėmesį į vieną skaudžiausių nūdienos problemų.


APIE JĄ JAU KALBĖJO, KALBA IR KALBĖS

Lietuvių literatūros klasikė rašytoja I. Simonaitytė žinoma ne tik lietuviškai skaitantiems: jos knygos išverstos į latvių, estų, anglų, vokiečių, prancūzų, čekų ir kitas kalbas. Neužilgo lenkų kalba skaitantys Mažosios Lietuvos metraštininkės kūrybą galės daugiau sužinoti apie jos ryšius su Lenkija.

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai skyrus lėšų,

Lenkijos Węgorzewo ( vokiškai Angerburg, lietuviškai Ungura) mieste bus įamžintas rašytojos Ievos Simonaitytės atminimas.

Mieste, kuriame būsimoji rašytoja gyveno ir gydėsi 1912-1914 metais bus įrengtos informacinės atminimo lentos apie I. Simonaitytę, jos kūrybą; gydymo įstaigą, kurią pasiekti tuo metu jaunai luošai neturtingos mamos dukrai padėjo Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas E. R. H. Bleiweiss.

Informacinės medžiagos parengimu rūpinosi Lietuvos Respublikos URM kultūros atašė Lenkijos Respublikoje Rasa Rimickaitė. Tikimės, jog gražus bendradarbiavimas, užsimezgęs konsultuojant, padedant rinkti ir ruošti informaciją, gali tapti nauju ženklu populiarinant lietuvių rašytojos vardą pasaulyje.

Šių metų rugpjūtį suėjo trisdešimt penkeri metai, kai rašytoja Ieva Simonaitytė mirė Vilniuje ir palaidota Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.

Laima Lemežienė

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė


Muziejaus radijo laida "Slėpiningoji Mažosios Lietuvos istorija" Klaipėdos krašto radijo stotyje "RadijoGama" 99 FM dažniu. Laidos redaktorė ir vedančioji Valentina Žigienė.

Gargždų krašto muziejus ir keturi jo filialai, dirbdami lanksčiai ir kūrybingai, ne tik plačiai atveria lankytojams įstaigos duris. Darbuotojų balsai girdimi Klaipėdos krašto radijo stoties "RadijoGama" eteryje, nes jau antri metai vykdomas projektas "Slėpiningoji Mažosios Lietuvos istorija". 5-8 min. laidose - mūsų krašto istorijos apybraižos - apie tai, kas pamiršta pirmyn pašėlusiai lekiant laikui, nepastebima arba ir nežinota.

Apie Gargždų krašto muziejaus eksponatus, įdomybes, aktualijas pasakoja istorikas Marius Mockus. Apie partizanines kovas, tremtį - Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė. Apie Ievos Simonaitytės asmenybę, kūrybinį palikimą, rašytojos vasaras Priekulėje - I. Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė Laima Lemežienė. Agluonėnų ir Jono Gižo etnografinių sodybų sukauptą informaciją pateikia šių filialų vadovės Gabija Šutkienė ir Valentina Žigienė.

Projekte taip pat dalyvauja žinomi Klaipėdos krašto istorikai, archeologai, kraštotyrininkai: Silva Pocytė, Mindaugas Brazauskas, Klaidas Perminas, Dalia Kiseliūnaitė, Edita Barauskienė.

Radijo laidų "Slėpiningoji Mažosios Lietuvos istorija" galima klausytis "RadijoGamos" eteryje 99 FM dažniu kiekvieną šeštadienį 10.20 val.

Kartojama: sekmadienį -17.45 val.; pirmadienį -20.30 val.; trečiadienį -13.50 val.; ketvirtadienį - 5.15 val.; penktadienį -14.30 val.

Projektą finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.


Gražiausios gėlės motinai Žemei

Rugpjūčio 15 diena - Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė, kada svarbiausi vasaros darbai nudirbti: nupjauti ir suvežti javai, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Šią dieną moterys rinkdavo lauko gėles ir vaistažoles, dėkodamos Žemei už derlių ir grožį. Tikėta, kad Žolinių dieną bažnyčioje pašventinti žolynai, vaisiai ir daržovės apsaugos šeimą ir ūkį nuo ligų visus metus.

Gargždų krašto muziejus kviečia Žolinių tradicijas pažinti kartu. Rugpjūčio 15 dieną (ketvirtadienį) muziejaus filiale - Agluonėnų etnografinėje sodyboje (Klojimo g. 9, Agluonėnai) vyks etnokultūrinis renginys - šventė "Žolinių jomarkas". Nuo 13 val. muziejaus lankytojai kviečiami į jomarką - apsipirkti, apsižvalgyti ir dienos naujienomis pasidalinti. Bus pristatoma ir dar viena naujiena - žolynų puokštės, pagamintos darbščių ponių, panelių. 15 val. pakviesime į sodybos klojimą, į spektaklį "Geriau vėliau, negu niekada" (rež. E. Kupčiūnas ir A. Šutkus).


Laivadirbystė - archaiškas ir dar gyvas amatas

Laivadirbio amatas šiandien turtų neatneša. O šlovė tokia - proto ir nagingų rankų dėka keletas kurėnų, venterinių valčių skrodžia Kuršių marių bangas, saugomas etnografinis paveldas, bet reikia imtis kitų darbų, kad išlaikyti šeimą. Taip teigė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, dalyvavęs Drevernoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje praėjusį šeštadienį vykusiame renginyje "Laivadirbio diena".

Šis renginys - jau antrus metus Drevernoje vykdomo projekto senųjų amatų ir istorijos mokykla "Darau laivelį, mezgu tinklelį" programos dalis. Sumanymas kilo siekiant įprasminti muziejaus, skirto laivadirbui Jonui Gižui, atsiradimą ir buvimą Pamaryje. Todėl laivadirbystė, Kuršių marių žvejiškos tradicijos, Pamario krašto etnografinis palikimas, kulinarinis paveldas tapo pagrindinėmis projekto edukacinių užsiėmimų temomis.

"Laivadirbio diena" prasidėjo paplaukiojimu Kuršių mariose Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojančiu eksponatu kurėnu, plukdomu kapitono, Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus. Tądien lynojo, tačiau įspūdžiai nustelbė į kūną besismelkiančią žvarbą. Vandens platybė ir buvimas senoviniame laive leido suvokti žvejiškas tradicijas, kad marios - galinga jėga, suteikusi ir tebesuteikianti žmonėms galimybę gyventi.

Istorinė-šviečiamoji renginio dalis vyko J. Gižo sodyboje, po stogu, todėl galima buvo ramiai klausytis lektorių pasakojimų ir žiūrėti rodomus filmuotus vaizdus apie senovinių burvalčių statybą.

Renginys neapsiėjo be žuvienės. Juk ir laivadirbystė neatsiejama nuo žvejybos. Pamario krašte žuviene rūpinosi žvejytės, taip vadindavo žvejo žmonas. Todėl renginio dalyvius žuviene vaišino tikra dreverniškė žvejytė Aldona Stasiulėnienė, o pasistiprinus dar vyko parodos atidarymas, kurią parengė Klaipėdos fotomėgėjų klubas "Fotoburė". Ekspozicija "Pamario novėlės" buvo kurta specialiai Drevernai, minint 760 -ies metų vandenvardžio paminėjimo sukaktį. Fotografijas pristatė klubo narė Violeta Mačienė. Paroda J. Gižo etnografinėje sodyboje veiks iki rugsėjo vidurio.


LAIVADIRBIO DIENA

Gargždų krašto muziejaus filialas Drevernoje maloniai kviečia š.m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį) 12 val. į edukacinį renginį "Laivadirbio diena". Tradicija tampantis renginys - vykdomo projekto - senųjų amatų ir istorijos mokykla "Darau laivelį, mezgu tinklelį" dalis.

Projektas antri metai finansuojamas LR Kultūros ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Projekto esmė - edukaciniai užsiėmimai su gintaru, laividirbystės amato, pamario gyventojų kultūros ir papročių pažinimas.

Edukacinio renginio "Laivadirbio diena" programa:

12:00 val. pasiplaukiojimas mariose su Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojančiu eksponatu - kurėnu. Edukaciją ves Lietuvos jūrų muziejaus istorikas R. Adomavičius.

13:50 val. edukacinė paskaita apie laivadirbystės amatą, istoriją ir raidą. Pranešimą skaitys laivadirbys S. Knapkis.

14:10 val. Pažintis su Eva Gižas. Prisiminimai iš ekspedicijų į Dreverną. Edukacija ves kraštotyrininkas ir leidėjas K. Demereckas.

16:00 val. Klaipėdos fotomėgėjų klubo "Fotoburė" parodos "Pamario novelės" atidarymas.

Laukiamas kiekvienas š. m. rugpjūčio 10 dieną Gargždų krašto muziejaus filiale J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna). Platesnė informacija apie užsiėmimus, muziejaus paslaugas teikiama tel. (8 46) 32 61 73, el. paštu: gizo.muziejus@gmail.com, www.gargzdumuziejus.lt


Agluonėnų etnografinė sodyba


Gargždų krašto muziejus laimėjo Kultūros ministerijos finansuojamą projektą "Iš kuršių esame mes kilę...".

Projektui įgyvendinti Kultūros ministerijos rėmimo fondas skyrė 7000 Lt.

Šis projektas aktualus ne tik Klaipėdos rajono, bet ir Kretingos, Skuodo, Plungės bei Mažeikių rajono gyventojams, nes geležies amžiaus laikotarpyje šioje teritorijoje vystėsi panaši kultūra, amatai, laidojimo papročiai.

Siekiama, kad istorinė informacija būtų pateikiama interaktyviai, kad edukacinių užsiėmimų dalyviai galės patys išbandyti geležies amžiaus amatus, pasigamintus dirbinius eksponuoti parodoje ir pasilikti atminčiai.

Siūlome betarpišką bendravimą su muziejininkais, su amatų mokytojais, išmokti naujų veiklų, galinčių veikti, kaip terapija.

Gargždų krašto muziejaus filialas J.Gižo etnografinė sodyba, taip pat jau antrus metus iš eilės rengia paskaitas ir edukacinius užsiėmimus tema - senųjų amatų ir istorijos mokykla "Darau laivelį, mezgu tinklelį" , kurie yra finansuojami Kultūros ministerijos rėmimo fondo ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Projekto esmė - edukaciniai užsiėmimai su gintaru, laivadirbystės amato, pamario gyventojų kultūros ir papročių pažinimas.

Edukacinių užsiėmimų datos ir laikas bus skelbiami Gargždų krašto muziejaus internetinėje svetainėje www. http://www.gargzdumuziejus.lt/, ir socialinėje paskyroje Facebook.


Turistai iš Amerikos ir Naujosios Zelandijos aplankė Gargždų krašto muziejų.

Gargždų krašto muziejuje birželio 27 dieną bei liepos 5 ir 11 dienomis lankėsi turistai iš užsienio.

1 2


Praėjusį trečiadienį (liepos 3 d.) Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje apsilankė jaunimas iš Ispanijos ir Lietuvos, kuris liepos 1 - 13 dienomis vykdo bendrą projektą "Kuriame darnią aplinką". Jaunimas domėjosi apie 1940 - 1953 m. laikotarpį Lietuvoje bei Klaipėdos rajone, kaip tai palietė mūsų šalį, gyventojus.

Projekto dalyviai liepos 11 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. kviečia visus Gargždų gyventojus (jaunus, senus, šeimas) į renginį "Ateikite ir pamatykite". Renginio metu jaunimas papasakos apie save ir šį projektą, pasidalins savo įspūdžiais ir kvies pasivaišinti. Renginys vyks Kranto pagrindinėje mokykloje (Kvietinių g. 28, Gargždai).


SPEKTAKLIO PREMJERA IR PARODOS PRISTATYMAS

Liepos 20 d. (šeštadienį) 15.00 val. Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyks spektaklio "Geriau veliaus, negu niekad" premjera ir parodos apie vilnos apdirbimą "Nuo avytės iki kojinytės" atidarymas.

Renginio organizatoriai: Senasis Agluonėnų klojimo teatras, Gargždų krašto muziejaus filialas Agluonėnų etnografinė sodyba.


Liepos 13 d. (šeštadienį) 15.00 val. J. Gižo etnografinėje sodyboje bus pristatoma Romėnės Kačinskaitės paroda "Siūlai, siūlai susivykit, siūlo galo nepalikit...". Kviečiame dalyvauti.


Birželio 23 d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyko festivalis "30 raibų gegučių". Renginys buvo skirtas Agluonėnų klojimo teatro ir etnografinės sodybos sukakčiai paminėti.


J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna) birželio 27 d. (ketvirtadienį) 10.00 val. ir 11.30 val. vyks edukacinis užsiėmimas "GINTARO PASLAPTYS". Užsiėmimo metu sužinosite gintaro radimviečių Drevernoje, Priekulėje, Juodkrantėje istoriją, gintaro savybes ir paslaptis, apžiūrėsite inkliūzus. Esant pageidavimui, pasigaminsite kuklų gintaro papuošalą. Turėsite galimybę paskanauti gintarų arbatos.


Akimirkos iš renginio "KARINIO - PATRIOTINIO UGDYMO PAMOKA"


"KARINIO - PATRIOTINIO UGDYMO PAMOKA"

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Klaipėdos g. 2, Priekulė) birželio 20 d. (ketvirtadienį) 10.30 val. vyks renginys "Karinio-patriotinio ugdymo pamoka". Renginio metu bus lankomas muziejus bei demonstruojami ginklai. Priekulės vingio parke vyks estafetės, o po jų visi dalyviai bus kviečiami į muziejų paskanauti kareiviškos košės.

Renginį organizuoja Klaipėdos jaunimo centras, Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ji rinktinė, Klaipėdos karininkų ramovė, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.


GARGŽDŲ KRAŠTO MUZIEJUS SULAUKĖ SVEČIŲ IŠ UŽSIENIO

Tęsiant 2011 metų vasarą pradėtą bendradarbiavimo sutartį tarp Gargždų krašto muziejaus ir kelionių agentūros UAB "Mėja Travel" muziejų praėjusį šeštadienį ir antradienį aplankė penkios turistinės grupės iš Australijos, Naujosios Zelanadijos, Argentinos, Čilės, Didžiosios Britanijos, kurios į uostamiestį atplaukė amerikiečių ir britų kruiziniais laivais "Seobourn Prid" ir "Thomson Spirit". Prie Gargždų krašto muziejaus turistus dainomis pasitiko Gargždų buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras "Atminties aidai" vadovaujamas Reginos Česnauskienės, o į muziejų svetingai pakvietė tautiniu kostiumu apsirengusi muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė. Krašto muziejuje lankytojams buvo pristatyta specialiai jiems paruošta ekspozicija "Tremtis ir rezistencija". Apžiūrėję parodą turistai muziejaus kiemelyje susitiko su tautodailininkais ir pasiklausė choro atliekamų dainų.

1 2


MININT GEDULO IR VILTIES DIENĄ

Gedulo ir vilties dienos paminėjimas Laisvės kovų ir tremties muziejuje jau tapo tradicija. Šiemet, birželio 14 d. (penktadienį) muziejuje vyko minėjimas. Buvo pristatyta ekspozicija apie politinius kalinius, filmo apie tremtį "Ledo vaikai" peržiūra bei Gargždų kultūros centro vyrų vokalinio ansamblio koncertas.


EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS "GINTARO PASLAPTYS"

Vieta: Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba ( Žvejų g. 13, Dreverna).

Laikas: birželio 19 d. (trečiadienis) 10 val. ir 11.30 val.

Užsiėmimą veda tautodailininkė Renata Jaurienė.

Užsiėmime sužinosite gintaro radimviečių Drevernoje, Priekulėje, Juodkrantėje istoriją, gintaro savybes ir paslaptis, apžiūrėsite inkliūzus. Esant pageidavimui, pasigaminsite kuklų gintaro papuošalą. Turėsite galimybę paskanauti gintarų arbatos.

Informacija ir registracija:

II-VI 9.00 - 18.00 val.

Tel. 8 656 15501; 8 46 326 173


Gargždų karšto muziejuje iki spalio 1 d. veiks archeologinių radinių iš Gargždų apylinkių paroda "Pradžių pradžia". Šios parodos tikslas yra supažindinti lankytojus su Gargždų krašto priešistore.

Parodoje eksponuojami geležies amžiaus ir to laikotarpio archeologiniuose paminkluose rasti radiniai.

Kviečiame apsilankyti parodoje.


Jono Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna) birželio 6 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. vyks KINO VAKARAS, kuriame bus rodomi du filmai - animacinio filmo "Kilniaširdis medis" premjera ir dokumentinis filmas "Marinos namai" .

Po renginio visi dalyviai bus vaišinami žuviene.


Gargždų krašto muziejus gegužės 31 d. (penktadienį) kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Gargždų miesto 760 - ajam jubiliejui paminėti.