Laisvės kovos

Laisvės kovos Klaipėdos krašte 

1950 m. Klaipėdos apskrities MGB vykdytų operacijų metu žuvo 20 Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus rajono Rambyno (Pilies) ir Geležinio Vilko būrių partizanų. Pavieniui žuvo 9 partizanai, o grupėmis 11 partizanų. Rambyno (Pilies) būrys neteko 9 partizanų, o Geležinio Vilko būrys 11 partizanų.
1950 m. sausio 19 d. Pašiaudžio k., Žem. Naumiesčio vlsč. MGB kariuomenės 273 šaulių pulko kareivių vykdytos karinės operacijos metu, žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio vilko būrio vadas Vytautas Kurmis-Audra, būrio partizanai Edvardas Kurmis-Aušra, Basė Krauleidytė-Kurmienė, sl. Birutė, Jonas Pocius-Dobilas, Kazys Rudys-Trimitas, Lendrelė, Jonas Stirbys-Beržas.  Žuvus Vytautui ir Basei Kurmiams, našlaite liko jų keturmetė dukrelė Adelė. Ją užaugino giminės.
Ryšininkas Petras Balsys, kilęs iš Žiogų k., Švėkšnos vlsč., teigia, kad Vytauto Kurmio-Audros būrio  veikimo teritorija apėmė Ramučių, Jaunių, Pjaulokių, Labatmedžio kaimų  vietoves ir miškus. Ryšininkai platino spaudą – nedidelius lapelius, kuriuos  jiems atnešdavo partizanai. Klijuodavo miesteliuose, kryžkelėse prie kryžių, medžių.
Žinios apie 1950 m. nužudytus Geležinio Vilko partizanus pateiktos MGB pažymoje dėl agentūrinės bylos Nr. 29 „Išdavikai“, sudarytoje 1952 m. birželio mėnesį, kurioje yra Priekulės apylinkėse 1949–1952 m. nužudytų partizanų sąrašai. Taip pat papildomų žinių rasta bibliografiniuose šaltiniuose bei apklausiant liudininkus.
Nuotraukų sąrašas:
1-oji nuotrauka - Geležinio Vilko būrio partizanai. Viduryje sėdi  būrio  vadas Vytautas Kurmis-Audra, šalia jo žmona Basė Krauleidytė Kurmienė-Lietuvaitė; žemiau jos – Edvardas Kurmis-Aušra. II eilėje iš kairės 2-as Domas Kurmis. Viršuje 2-as iš kairės Vaičiulis Jonas-Jurginas, 5-as Vaičiulis Juozas-Šarka.
2-oji nuotrauka - Geležinio Vilko būrio vadas Vytautas Kurmis-Audra.
3-oji nuotrauka - Vytauto Kurmio-Audros ir Basės Krauleidytės Kurmienės-Lietuvaitės dukra Adelė Kurmytė.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.
2020-02-11

 

1950 m. vasario 16 d. Aisėnų miške, Pėžaičių apylinkėje, Priekulės r., žuvo:

1. Pranas Auškalnis-Laisvė, Juozo, g. 1923 m. Vilkiuose, Veiviržėnų vlsč. Dariaus tėvūnijos

štabo darbuotojas. Partizaninėje kovoje nuo 1945 m.

2. Konstantinas Butkevičius, Mykolo, sl. Lyra, g. 1912 m. rugpjūčio 8 d., m. Rietave.

Eilinis partizanas. Partizaninėje kovoje nuo 1949 m.

3. Eduardas Gavrilčikas, Eduardo, sl. Aidas, Vytenis g. 1914 m. Surviliškių mstl., Dotnuvos

vlsč., Kėdainių apskr. Eilinis partizanas. Partizaninėje kovoje nuo 1948 m.

4. Bronislava Žemgulytė-Lietuvaitė, Žemčiūgas, g. 1925 m. Juodupyje, Veiviržėnų vlsč.

Eilinė partizanė. Partizaninėje kovoje nuo 1949 m.

MGB duomenimis Laisvės bunkerio vietą saugumiečiai sužinojo ištardę vieną Aisėnų gyventoją, partizanų ryšininką. Bunkeris buvo apsuptas, vyko susišaudymas, kurio metu žuvo minėti partizanai. Žuvusių partizanų kūnai buvo vežami niekinimui į Veiviržėnų, Dovilų bei Priekulės MGB būstines. Tiksli užkasimo vieta nežinoma. 1991 m. žūties vietoje partizanų atminimui pastatytas ąžuolinis kryžius, vėliau tipinis Genocido centro atminimo ženklas. Taip pat šie partizanai simboliškai perlaidoti Veiviržėnų kapinėse. Kartu palaidotas (surasti palaikai Šilalės rajone) partizanas Juozas Auškalnis-Ąžuolas (Prano brolis). Jiems pastatytas memorialinis paminklas, kurio autorius liaudies meistras Vytautas Majoras.  
Grupinė nuotrauka Nr. 1
Aisėnų miške 1990 m. lapkričio 17 d. pastatytas ir pašventintas ąžuolinis kryžius, skirtas 1950 . vasario 16 d. Rambyno (Pilies) būrio vado Prano Auškalnio-Laisvės, partizanų Konstantino Butkevičiaus-Lyros, Eduardo Gavrilčiko-Aidoir Bronislavos Žemgulytės-lietuvaitės atminimui. Pastatytas LPKTS Veiviržėnų miestelio skyriaus pirmininkės Liucijos Padagienės ir  artimųjų iniciatyva. Kryžiaus autoriai – aisėniškiai Antanas Ruškys ir Povilas Stirbys.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė
2020-02-20

Geležinio Vilko būrio partizanai

1950 m. balandžio 12 d. Paičių k., Švėkšnos vls. žuvo du  Geležinio Vilko būrio partizanai: skyriaus vadas Kurmis Domas, sl. Plienas, g. 1910 m. Mieželių k., Švėkšnos vls. ir jo brolis Kurmis Povilas, sl. Ramaška.  Partizanai slapstėsi Juozo Žiogo, Paičių k., Švėkšnos vls. gyventojo, klėtyje. Saugumiečiams apsupus sodybą ir padegus klėtį, partizanai žuvo.

PARTIZANŲ GINKLUOTĖ

Partizanų ginkluotę sudarė Lietuvos kariuomenės, taip pat vokiški ir rusiški ginklai: šautuvai, pistoletai, lengvieji kulkosvaidžiai, įvairių tipų granatos. Laisvės kovų ir tremties muziejaus fonduose yra ne vienas šimtas originalių fotografijų, fotokopijų, susijusių su  partizanais. Norėdami muziejaus lankytojams pateikti išsamesnę informaciją, virtualioje svetainėje viešinsime ne vieną nuotrauką. Pirmoji jų – tai Geležinio Vilko būrio (Butigeidžio rinktinės, Kęstučio apygardos) partizanų nuotrauka.

Tekstus (netaisyti) ir fotografijas apie ginkluotę pateikė Rolandas Pocius (Gargždų miesto gyventojas, buvęs kariškis)

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė

P.S. Lauktume papildymų, patikslinimų.

Nuotraukų sąrašas:

1. Skyriaus vadas Jonas Agintas-Kirvaitis.

2. Geležinio Vilko būrio partizanai. Stovi (iš kairės): 1-as skyriaus vadas Jonas Agintas-Kirvaitis, 2-as Vokietis, 3-as Kazys Šlajus-Dragūnas, 4-as Zenonas Klumbys-Razbajus, 5-as Jonas Majus-Darius(?), 6-as Pranas Juknius-Švyturys, 7-as Majus (?), 8-as než. 

Skyriaus vadas Jonas Agintas-Kirvaitis   Geležinio Vilko būrio partizanai

 

1. Pistoletas Luger P08 (vok., Parabellum)

Pirmas iš kairės kovotojas galimai yra ginkluotas  vokišku pistoletu Luger P08 (Parabellum).

Kiek matosi pagal pistoleto dėklą tai turėtų būti Luger P08. Taip pat kovotojo pistoleto nešiojimo maniera yra panaši į vokiečių karių.

Ginklas pradėtas gaminti 1900, buvo kelis kartus modernizuotas. Vokietijos karinė pramonė pistoletą gamino iki 1942 m. Šis ginklas pagrindinai buvos skirtas karininkams savigynai ir artimam mūšiui ir buvo labai populiarus trofėjinis ginklas sovietų ir sąjungininkų karių tarpe. Jo populiarumas buvo didelis, nes ir po II pasaulinio  iki dabar jis  naudojamas iki šiol.

TTD:

Kalibras: 7.65 mm

Svoris: 871 g

Efektyus šaudymo atstumas: 50  m

Dėtuvės talpa: 8 šoviniai

Gamintojas: Vokietija

TTd

2. Pistoletas-kulkosvaidis PPŠ-41  (rus. Пистолет-пулемёт Шпагина, ППШ-41)

Šiuo ginklu yra ginkluoti trečias ir ketvirtas kovotojas iš kairės.

TTD:

Kalibras: 7.62 mm

Svoris (su pilna dėtuve): 5300 g

Efektyus šaudymo atstumas: iki 300  m

Greitašaudis: 900 šūvių per min

Dėtuvės talpa: 71 šovinys

Gamintojas: SSRS

Sovietų sjungos karinė pramonė pistoletą-kulkosvaidį gamino iki 1947 m. Tai yra ginklas kuriuo galima šaudyti pavieniais šūviais ir serijomis. Ginklas buvo pigus pagaminti, gana  paprastas aptarnauti  ir  svarbiausia, kad galima buvo šaudyti serijomis.

SSRS

 

3. Rankinė granata Model 39 (vok. Eihandgranate)

Trečias iš kairės kovotojas taip pat galimai (nesimato jokių išskirtinių požymių) turi prie diržo pasikabinęs puolamają vokišką granatą Model 39 Eihandgranate.  Vokiečiai šią granatą pradėjo gaminti 1939 m. ir gamino iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos. Sovietai panašios formos granatas RDG-5 (РГД-5) naudojo ginkluotėje tik 1954 m. Manau, kad nuotrauka  tikrai yra daryta iki 1954 m. ir todėl galime daryti prielaidą, kad ten galėtų būti vokiška granata  Model 39 Eihandgranate. Taip pat šaltiniai skelbia, kad šio tipo granatos buvo naudojamos ir sovietų.

TTD

Svoris: 340 g

Sprogstamojo užtaiso svoris: 112 g

Sprogdiklio  suveikimo laikas: 4.5 s

Naikinimo  spindulys: 3 m

Gamintojas:  Vokietija

Rankinė granata

 

4. Rankinė granata F1 (rus., Ф-1)

Iš kairės ketvirtas ir penktas kovotojai pagal visus požymius turi ant diržo pasikabinę gynybinės paskirties granatas F-1.

TTD

Svoris: 600 g

Sprogstamojo užtaiso svoris: 60 g

Sprogdiklio  suveikimo laikas: 4.2 s

Naikinimo  spindulys: 200 m

Gamintojas: SSRS

Sovietų Sąungos karinė pramonė granatos F-1 masinę gamybą pradėjo 1928 metais. Tai yra granata, kurios taktinis panaudojimas yra kariams, esant priedangose, nes granatos skeveldros „dengia“ didelį plotą, taip pat naudojant patalpose turi ir didelį fugasinį poveikį, tai yra sukelia esantiems patalpoje barotraumas.

Rankinė granata 1

5. Neįmanoma tiksliai nustatyti

Tai gali būti neautomatinis šautuvas/karabinas, nes nesimato ertmės dėtuvei įstatyti. Gali būti, kad tai Mosino karabinas (1938 ar 1944 metų modeliai) – M38, M-44

6. Neįmanoma nustatyti

Penktas iš kairės kovotojas taip pat yra ginkluotas  nenustatyto modelio pistoletu

7. Kulkosvaidis MG 42 (vok. Maschinengewehr 42)

Šeštas iš kairės kovotojas yra ginkluotas  kulkosvaidžiu MG 42 ir apsijuosęs juostomis su šoviniais šiam kulkosvaidžiui.  Tai yra vokiškas kulkosvaidis su ypač didele greitošauda, kuris suteikdavo didelę unies galią.

TTD

Kalibras: 7.92 mm

Svoris: 11.57 kg

Šaudymo tempas:  900-1500 šūvių per min

Šovinių juostos talpa: 50 arba 75 šoviniai

Gamintojas: Vokietija

 Gam.Vokietija

8. Pusiau automatinis šautuvas SVT-40 (rus. СВТ-40самозарядная винтовка Токарева образца 1940 года)

Iš kairės septintas ir aštuntas kovotojai kovotojas yra ginkluoti  rusišku pusiau automatiniu šautuvu SVT-40. Šis ginklas buvo vienas mėgstamiausių tarp partizanų ir buvo pramintas „dešimtuku“ (pagal šovinių dėtuvės talpą)

 TTD

Kalibras: 7.62 mm

Svoris: 11.57 kg

Šaudymo tempas: 25-30 šūvių per min

Dėtuvės talpa: 10 šovinių

Gamintojas: SSRS

Automatins šautuvas

 

9. Neįmanoma tiksliai nustatyti. 

Aštuntas iš kairės kovotojas taip pat yra apsiginklavęs pistoletu. Negalima tiksliai nustatyti. Tai gali būti  rusiškas TT-33 pistoletas. Bet tai tik spėjimas, pažiūrėjus į pistoleto dėklo dydį ir formą.

Laisvės kovų ir tremteis istorijos muziejaus vadovė Savina Vinciūnienė.

2020-04-14

Kario savanorio statusas

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus prieš kelis metus Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centrui nusiuntė Klaipėdos rajono partizanų sąrašus ir prašymą pripažinti jiems Kario savanorio statusą. Taip pat prašėme partizanų, kuriems jau buvo suteiktas Kario savanorio statusas, sąrašo.

iš Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centro atmintinės: „Kario savanorio statusas pripažįstamas partizanams, kurie priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, turėjo atpažinimo ženklus ir ginklus, gyveno nelegaliai, taip pat rezervinių būrių, organizacinių skyrių bei kitų slaptųjų ginkluoto pasipriešinimo struktūrų nariams, kurie davė priesaiką ir jos nesulaužė, turėjo ginklus ir vadovybės įsakymu dalyvavo kautynėse ar kitose ginkluotose operacijose, taip pat partizanų ryšininkams ar rėmėjams, patekusiems į kautynių situaciją, su ginklu dalyvavusiems šiose kautynėse ir jų metu suimtiems, sužeistiems ar žuvusiems.“

Šių metų rugpjūčio mėn. 26 d. gavome iš Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centro raštą, kuriame Kario savanorio statusas suteiktas šešiems mūsų krašto partizanams. Išsamiau prisegtuke.

1. Partizanė Marytė Jokubaitytė, sl. Lietuvaitė. Žuvo kartu su Juozu Auškalniu, sl. Kudirka, Girėnas, Marksimas 1950 m. birželio 30 d. Beinoriškėse, Veiviržėnų vls., netoli Daugėlos sodybos.

2. Iš kairės: Juzefa Stroputė-Sirutienė (siuvo partizanams rūbus), partizanė Gertrūda Strumilaitė-Jasmontienė, sl. Gėlelė.  Gertrūda ir Algis Jasmontas, pasak giminaičių, susituokė 1950 m. Latvijoje. Tų pačių metų balandį gimė sūnus Jonas. 1951 m. , žuvus tėvams, paimtas į vaikų namus; jam suteikta nauja tapatybė – tapo Vladu Rasteniu. Tolesnis likimas nežinomas.

Nuotraukas rasite čia: pirmoji, antroji, trečioji.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovės Sabina Vinciūnienė.

2020-10-01


Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos