Klaipėdos rajono tautodailė
Klaipėdos rajono kultūrinis paveldas reprezentuoja dvi skirtingas tradicijas: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Tai lemia dabartinės georafinės rajono ribos: rajonas apima pamario miestelius bei kaimus ir dalį vakarų Žemaitijos. Gyvenimas „ant rubežiaus“ nulėmė ir skirtingų medžiaginės kultūros tradicijų tarpusavio įtakas. Tiesa, apie padarytas įtakas galima kalbėti tik iš dalies, kadangi iš Mažosios Lietuvos sklindanti vokiškosios kultūros stipriai veikiama mažlietuviška tradicija XIX a. pab. – XX a. pr. darė didesnę įtaką pasienyje buvusiems lietuvių miesteliams (tokiems kaip Klaipėdos rajone esantys Gargždai, Veiviržėnai) nei atvirkščiai. Turtingesni, geriau ekonomiškai išsivystę, raštingesni Mažosios Lietuvos gyventojai darė įspūdį už sienos gyvenusiems žemaičiams.
Pamario kraštas, kurio kultūros centru galima laikyti Priekulės miestą, reprezentuoja vokiškosios kultūros paveiktą tradiciją. Labiausiai šis paveldas pastebimas architektūroje ir protestantiška dvasia persmelktoje raštijoje, kurioje ryškiausiu pavyzdžiu galima laikyti religines protestantiškas giesmes. Kaip žinia, šį kultūrinį tradicija nebuvo palanki vaizduojamajam menui, tačiau paliko ryškų pėdsaką taikomajame mene. Svarbu pastebėti, kad čia daug anksčiau nei Žemaitijoje pradėjo plisti masinės gamybos buities reikmenys (pvz. kavamalės, indai) ir tekstilės darbai ( pvz. fabrikiniai audiniai), paspartinę senųjų amatų nykimą.
Kalbant apie konkrečios vietos tautodailę, kaip daug platesnės medžiaginės kultūros dalį, nederėtų pamiršti, kad tai nėra savaiminis reiškinys. Liaudies meno tyrinėtojui, besidominčiam dabartinio Klaipėdos rajono teritorijoje esančiu kultūros paveldu, tradicijomis tenka įveikti nemažai iššūkių. Pirmiausia – jau minėtos dvi skirtingos kultūrinės tradicijos. Nemažą įdirbį kultūrinio Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėjimuose yra atlikę istorikai, kurių darbais remiantis galima atkurti buvusį to krašto gyventojų buities ir būties atspindį. Tačiau gilinantis į šiandieninę tautodailę, pirmiausia, tenka suvokti, kad kalbėdami apie mažlietuvių tradiciją neturėtume pamiršti įtrūkio, kuris atsirado dėl autochtonų sunaikinimo. Dauguma šiandien čia gyvenančių ir kuriančių šio krašto žmonių, besekančių tradicija, ją perėmė ne natūraliu kartų kaitos proceso metu, bet remdamiesi istorine rekonstrukcija, muziejuose sukauptais eksponatais. Dauguma šio krašto gyventojų yra kilę iš kitų Lietuvos vietų, su savimi atsinešę kitokią istorinės kultūros atminties patirtį. Nepaisant to, nemaža dalis tautodailės meistrų susidomi senąja šio krašto tradicija ir savo kūryboje ją interpretuoja. Tai liudija apie stiprią vietos atminties ir gyvavusios kultūros įtaką čia atsikėlusiesiems.
Iš šiandien Klaipėdos rajone gyvenančių ir kuriančių tautodailininkų daugiausia yra gimusių Žemaitijoje. Kai kurie yra pabaigę Telšių taikomosios dailės technikumą, dirbę dailės kombinate. Kiti tautodailininkai yra savamoksliai. Nors Klaipėdos rajone aktyviai kuriančių tautodailininkų nėra daug, jų veikla atspindi įvairialypę šiandienos Lietuvos tautodailę.
Menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė,
Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja