Kario savanorio statusas

Kario savanorio statusas

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus prieš kelis metus Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centrui nusiuntė Klaipėdos rajono partizanų sąrašus ir prašymą pripažinti jiems Kario savanorio statusą. Taip pat prašėme partizanų, kuriems jau buvo suteiktas Kario savanorio statusas, sąrašo.

iš Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centro atmintinės: „Kario savanorio statusas pripažįstamas partizanams, kurie priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, turėjo atpažinimo ženklus ir ginklus, gyveno nelegaliai, taip pat rezervinių būrių, organizacinių skyrių bei kitų slaptųjų ginkluoto pasipriešinimo struktūrų nariams, kurie davė priesaiką ir jos nesulaužė, turėjo ginklus ir vadovybės įsakymu dalyvavo kautynėse ar kitose ginkluotose operacijose, taip pat partizanų ryšininkams ar rėmėjams, patekusiems į kautynių situaciją, su ginklu dalyvavusiems šiose kautynėse ir jų metu suimtiems, sužeistiems ar žuvusiems.“

2020 metų rugpjūčio mėn. 26 d. gavome iš Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centro raštą, kuriame Kario savanorio statusas suteiktas šešiems mūsų krašto partizanams.

2021 m. sausio 25 d. gavome iš Lietuvos gyventojų  genocido ir rezistencijos tyrimų centro raštą, kuriame Kario savanorio statusas suteiktas penkiems mūsų krašto partizanams.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.

Nuotraukų sąrašas:
1. Partizanė Marytė Jokubaitytė, sl. Lietuvaitė. Žuvo kartu su Juozu Auškalniu, sl. Kudirka, Girėnas, Marksimas 1950 m. birželio 30 d. Beinoriškėse, Veiviržėnų vls., netoli Daugėlos sodybos.

2. Iš kairės: Juzefa Stroputė-Sirutienė (siuvo partizanams rūbus), partizanė Gertrūda Strumilaitė-Jasmontienė, sl. Gėlelė. Gertrūda ir Algis Jasmontas, pasak giminaičių, susituokė 1950 m. Latvijoje. Tų pačių metų balandį gimė sūnus Jonas. 1951 m. , žuvus tėvams, paimtas į vaikų namus; jam suteikta nauja tapatybė – tapo Vladu Rasteniu. Tolesnis likimas nežinomas.

Straipsnį parengė Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.

Gautas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštas dėl kario savanorio teisinio statuso pripažinimo Adolfui Urbonui

1948 m. enkavedistai nušovė ir Gargždų parke užkasė Adolfą Urboną, Liudo, buvusį šaulį (iš Gribžinių kaimo), kuris slapstėsi miške. Tikslesnių duomenų apie jo rezistencinę veiklą, žūties aplinkybes nerasta. Tik žinomaspartizaninis slapyvardis – Zigmas.¹⁷⁹ Pokaryje 1944 m. (1945) buvo suimtas ir išvežtas į filtracinį Dubrovkos lagerį Leningrado sr.¹⁸⁰ Po metų paleistas grįžo į Lietuvą. Kas savaitę turėjo registruotis. Matyt, neapsikentęs išėjo į mišką, slapstėsi. Daugiatomyje leidinyje Lietuvos gyventojų genocidas, II t, 1948, p. 585 rašoma: Urbonas Adolfas (Aleksas?), Liudo, g. 1918, gyv. Gribžinių k., Klaipėdos r., valstietis, partizanų būrio vadas „Zigmas“. Žuvo 1948 02 10 Cirulių k.,  Klaipėdos r. – KGB SAR.

Papildoma informaciją rasite čia.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.

2021-06-17

 


Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos