„Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos pasiuntinys dr. Jurgis Šaulys“

2023 02 14

Gargždų krašto muziejuje paroda pristatanti signataro J. Šaulio gyvenimą ir veiklą  

Vasario 16 d., švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo 105-ąsias metines, Gargždų krašto muziejuje bus atidaroma kilnojamoji nuotraukų paroda „Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos pasiuntinys dr. Jurgis Šaulys“, pristatanti iš Klaipėdos r., Balsėnų k. kilusį Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėją, spaudos darbuotoją, filosofijos mokslų daktarą, Nepriklausomybės Akto signatarą, pirmąjį Lietuvos pasiuntinį, diplomatą dr. Jurgį Šaulį.

2017 m. ekspertams nustačius, kad Vokietijos užsienio reikalų žinybos Politiniame archyve esantis Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas / Beschluss yra surašytas dr. Jurgio Šaulio ranka, dar labiau išryškėjo šio signataro neeilinis vaidmuo. Nuo to momento, kai profesorius Liudas Mažylis paviešino Berlyne rasto rankraštinio Vasario 16-osios  dvikalbio akto atvaizdą, bet jo perrašo spausdintomis raidėmis taip ir nepaskelbė, iki šiol tęsiasi mokslininkų diskusijos dėl minėto akto pobūdžio ir net pavadinimo. Jei vieni tvirtina, kad buvo rastas Vasario 16-osios Akto originalas, tai kiti teigia, esą 2017 m. Berlyno archyve tebuvo rastas nuorašas, kopija, dublikatas, vertimas, laiškas ir t. t. Istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas akademinėje spaudoje 2020 m. paskelbė J. Šaulio ranka surašyto Nutarimo / Beschluss transkribuotą spausdintomis raidėmis tekstą ir atliko jo analizę. Pranešimo Gargžduose metu bus detaliau pagrindžiama nuomonė, kad 1918 m. vasario 16-ąją priimtas Lietuvos Tarybos nutarimas – tai, visų pirma, diplomatinis aktas. Dr. Jurgis Šaulys jį ne tik surašė lietuviškai ir vokiškai, bet tą pačią dieną ir įteikė Vilniuje rezidavusiam Vokietijos diplomatui, kuris dar tą patį vakarą telegrafavo apie tai pranešimą į Berlyną, o kitą dieną ir vėliau susidariusi situacija jau buvo svarstoma Vokietijos vyriausybiniame lygyje. Dar prieš tai, 1918 m. vasario pradžioje būdamas Berlyne, J. Šaulys derėjosi su įtakingais vokiečių politikais Lietuvos nepriklausomybės klausimu. Jam ši diplomatinė misija pavyko, kas ir išplaukė į Vasario 16-osios nutarimo, adresuoto užsienio šalių vyriausybėms, vienbalsį priėmimą  Lietuvos Taryboje. Tačiau reikia nepamiršti, kad tuo metu vyko pasaulinis karas ir daug ką lėmė vokiečių kariškiai, o jie rezgė savo planus okupuotų kraštų atžvilgiu. Toje 1918 metų kolizijų ir interesų raizgalynėje lietuvių politikams reikėjo nemažai apsukrumo, lankstumo ir diplomatinių gebėjimų. Dr. Jurgis Šaulys tuo pasižymėjo, o pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui jis tęsė savo politinę veiklą kaip oficialus nepriklausomos Lietuvos diplomatas.

Kilnojamosios nuotraukų parodos rengėjai Gargždų krašto muziejus ir Jurgio Šaulio draugija, parodą finansavo – Klaipėdos rajono savivaldybė.

Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje.

Gargždų krašto muziejaus informacija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Renginiai Bilietų kainos