Naujienos

Atminimo ženklas Baltijos kelyje

2019 08 23

Klaipėdos kraštui skirtas koplystulpis pastatytas Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone. Iš ąžuolo pagamintas unikalus mažosios architektūros statinys, nes juo tarsi apjungiama autentiška Lietuvos tradicija su naujų formų paieška. Koplytstulpio centre išdrožtas Rūpintojėlis atgimimo laikotarpiu įgauna naują prasmę – tai tautos likimo simbolis, o žodžiai: „Nuo Klaipėdos ir Klaipėdos rajono sąjūdžio žmonių“ išplečia klasikinę sakralinio paminklo traktuotę, suteikdami skulptūrai pasaulietinio turinio. Muziejininkai, rinkdami medžiagą apie to meto įvykius, pakalbino  agluonėniškį, koplytstulpio autorių Joną Čepą.

Nuo 1980 metų J. Čepas, pradėjęs dirbti Agluonėnų kolūkio landšaftininku, domėjosi etnografija. Tai nulėmė, kad p. Jono rankomis pagaminta daug mažosios architektūros kūrinių – stilizuotos krypties rodyklės, gyvenvietės papuošimai, tvarkytos apleistos lietuvininkų kapinės. Pamažu keičiantis politiniam klimatui kapinaitėse imta statytis krikštus (krikštas - viena iš seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje aut.pastaba) ir kryžius bei koplytstulpius, įprasminančius tremtinių, partizanų, kovų dalyvių atmintį.

Rajone kuriantis Sąjūdžiui, Jonas Čepas buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą. Planuojant Baltijos kelio akciją, pašnekovas pamena, kad įvykiui įamžinti pasisiūlė pagaminti koplytstulpį, kurio gamybai laiko buvo mažai, dirbta net naktimis, todėl koplytstulpio formos apmąstymui laiko neturėjo. Pačią idėją padiktavo Klaipėdos krašte paplitę fachverkiniai pastatai. Būtent jų rąstų kombinacija ir padiktavo idėją, viduje buvo išdrožtas rūpintojėlis ir užrašas: „Dieve saugok mūsų tautą“, klaipėdietis kalvis Dionyzas Varkalis pagamino metalinį kryžiuką. Autoriaus teigimu, pati idėja buvo padiktuota situacijos.

Pašnekovas pamena, kad idėjos iniciatoriai į numatytą vietą išvyko rugpjūčio 23-osios anksti ryte, todėl nebuvo transporto spūsčių. Pagrindinis tikslas – pastatyti stogastulpį prieš Baltijos kelio dalyvių susikabinimą rankomis. Pastatę atsivežtą koplystulpį, kaip tuo metu buvo įprasta, surengė mitingą.

2018 metas, minint 29-ąsias Baltijos kelio metines, Gargždų krašto muziejaus iniciatyva  koplytstulpis restauruotas. Restauravimo darbus atliko autorius Jonas Čepas, finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.

 

Informacija parengta Gargždų krašto muziejaus.

Nuotraukų autorius: fotografas Vytautas Kerpė.


0001_baltijos-kelias-16-_baltas_logo_2_1566539946-69011a68e009c75b6981f1cd6d0d6bde.jpg

Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos