Naujienos

Johanas Frydrichas Francas Šrėderis - Klaipėdos krašto spaustuvininkas, pirmosios poligrafijos mokyklos Lietuvoje įkūrėjas

2019 07 03

Augo jis be tėvo. Valdžios pensijos neaukšto pareigūno našlei vargu ar pakako, kad išleistų sūnų į mokslą. Pašalpą bus suteikęs kažkoks globėjas ir tokiu būdu jaunuolis galėjo studijuoti teologiją Karaliaučiaus universitete. XIX a. šešto deš. pr. F. Šrėderis buvo paskirtas kunigu praktikantu į Priekulę. Jis dar ėjo mokytojo pareigas, o nuo 1853 m. vadovavo privačiai mokyklai. Be to, šis jaunas žmogus pasišventė labdaringiems darbams: 1854 m. įkūrė globos draugiją, nuolatos rūpinosi pavargėliais, ypač kaliniais , našlaičiais. Jam įtakos turėjo parapijos senjoras K.V. Cipelis, kurio padėjėju F. Šrėderis buvo paskirtas bei vedė jo dukrą Luizą.
Apylinkėse netrūko našlaičių, elgetaujančių vaikų, paprastai valdžios nurodymu skiriami ūkininkų globai. Jų padėtį sunkino savininkų savivaliavimas. Matydamas vargingą paauglių būklę, F. Šrėderis ėmėsi organizuoti prieglaudą. Verstis teko menkomis aukomis. Vis dėlto prieglauda pradėjo veikti 1856 m. gegužės 1 d. Elniškės kumetyne. Iš pradžių į ją buvo priimti 6 berniukai ir tiek pat mergaičių. Auklėtojais dirbo Dedeklių bežemis valstietis Meižis bei Lašaitienė. Skurdžias iki 700 prūsiškų dolerių siekusias metines išlaidas padengdavo savanoriškos aukos. F. Šrėderis našlaičius globojo sąžiningai. Jis leido juos į mokyklą, mokė amato. Visi prieglaudosauklėtiniai buvo lietuviai. Ir jos įkūrėjas išmoko lietuviškai. Nepritekliai vertė ieškoti nuolatinių pajamų. Išeitis buvo rasta. F. Šrėderis pirko pigius spaustuvės įrengimus (rankines spausdinimo stakles ir kelis centnerius šrifto). Taip buvo įkurta lyg ir pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla, kurios tikslas buvo parengti nemažą būrį jaunuolių su atitinkamais profesiniais įgūdžiais. Darbą įmonėlė pradėjo 1865 m. Elniškėje. F. Šrėderis teisingai įvertino spaustuvės komercines galimybes: Priekulė buvo gerokai nutolusi nuo didesnių, galinčių sudaryti konkurenciją spaudos centrų, kaip Klaipėda, Tilžė; lietuvių skaitytojų buvo pakankamai, tik reikėjo sugebėti prisitaikyti prie jų poreikių. Remiantis bibliografinių veikalų duomenimis, galima teigti, kad jaunieji Priekulės spaustuvininkai savo rankomis surinko ir išspausdino 48 leidinius. Spausdino vien tik lietuvišką literatūrą - lietuviškus kalendorius, religinio turinio knygas kaimui. 
Surinktos lėšos leido išplėsti prieglaudą. Įstaigos savininkas 1868 m. aštuoniolikai globotinių įsteigė mokyklą, kurioje buvo mokoma bendrųjų dalykų pagal jo paties parengtą programą. Vaikus mokė spaustuvininkai J. Traukys ir M. Šernius. 
Elniškės prieglauda pasidarė per maža. Be vaikų, ten dar gyveno 6 suaugę žmonės. Todėl, pasiskolinęs 2200 dolerių, surinkęs aukų bei atidavęs savi santaupas, F. Šrėderis 1868 m. pradžioje pirko ūkį Gropiškiuose. Namus reikėjo suremontuoti. Per vasarą darbai buvo baigti ir rugsėjo mėn. prieglauda persikraustė į Gropiškius. Prieglaudos mokiniai lietuvių kalbos, matyt, buvo mokomi itin stropiai. Tam F. Šrėderis pats parengė vadovėlį „Lietuviškos bei vokiškos skaitimo knygelės“. Rinkėjai dirbo gana kvalifikuotai. Raidžių bei skiemenų praleidimai, sukeitimai, paginacijos klaidos, gausybė kitokių nesklandumų dėl nepakankamo lietuvių klb mokėjimo buvo įprastas reiškinys M. L. leidiniuose, o Priekulės knygoms šitai nebūdinga.
Už nuopelnus švietimui vyriausybė 1873 m. F. Šrėderiui 1873 m. pasiūlė užimti Klaipėdos apskrities karališkojo mokyklų inspektoriaus vietą ir kartu suteikė teisę nuolat gyventi Gropiškiuose ir išlaikyti savo įstaigą. Pasiūlymą jis priėmė. .Paskutinis Priekulės prieglaudos spaustuvės leidinys yra „Evangeliškos kalendos ant priedelio meto 1876“.1875 m. spalio 1 d. spaustuvė parduota J. Traušiui. Taip baigė veiklą pirmoji dabartinės lietuvos teritorijoje poligrafininkų mokykla. Joje 10 metų amato išmoko apie 10 jaunuolių, kurie pagal išgales prisidėjo prie kultūrinių vertybių kūrimo.
1889 m. dėl senatvės F. Šrėderis padovanojo Gropiškių sunkiai auklėjamų paauglių prieglaudą Rytų Prūsijos provincijos našlaičių vaikų globos susivienijimui. Už šią dovaną jam buvo suteiktas slaptojo tarėjo titulas. 1902 m. išsikėlė į kitą savo mažą našlaičių prieglaudą Smeltėje. Ten jis ir mirė 1906 m. gegužės 26 dieną. Palaidotas Gropiškių parke, greta žmonos ir augintinės. Dėl prieglaudos įkūrėjo nuopelnų auklėjant beglobius vaikus ir 100 gimimo metinių proga, 1930 m. visuomenės rūpesčiu čia buvo pastatytas kuklus juodo akmens paminklas su užrašu vokiečių ir lietuvių kalbomis. 1981 m. F. Šrėderio kapavietė buvo įrašyta į Lietuvos TSR vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą. 1982 m. ten buvo pastatyta medžio skulptūra, simbolizuojanti spaustuvininką. Šiuo metu likęs tik akmens paminklas. Beje, sovietiniais metais akmens paminklas buvo dingęs. Po Atgimimo buvo rastas vieno gyventojo kieme ir pastatytas į vietą.( naudotąsi literatūra: Mažosios Lietuvos enciklopedija; D. Kaunas. Mažosios Lietuvos spaustuvės). 
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus apie spaudą Priekulėje turi parodą, yra parengęs turistinį maršrutą, kuris tinkamas tiek pėstiesiems, tiek važiuotiems, turi edukacijų, susijusių su senųjų gotiškų tekstų skaitymu, senaisiais burtais ir pan.


S. Vinciūnienė, filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vadovė


0001_65602519_1730870823682757_2531057436219932672_n_1562159217-b7bcc977c0536e31b28d67b57e249aad.jpg

Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos