Naujienos

Jonas Birškus. 155-osios gimimo metinės

Pagrindinis šaltinis apie Joną Birškų – straipsnis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Tūli skaitytojai, paspaudę nuorodą https://www.mle.lt › straipsniai › jonas-birskus, ras gyvenimo, veiklos aprašymą.  O trumpai –  Birškus Jonas 1870 X 13 Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.) 1959 III 28Vilkmedžiuose (Šilutės aps.; palaidotas Lūžų kapinėse) bibliofilas, XX a. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Kalbant apie šiuos laikus, 2015 m. Sendvario seniūnijoje esančiose Lūžų kapinėse liepos 3 d. buvo atidengta ir pašventinta Jono Birškaus biografinė lentelė, kurioje įamžinti svarbiausi jo darbai. Jono Birškaus ir jo žmonos Marinkės kapo sutvarkymui ir įamžinimui Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė 1,5 tūkst. eurų.   Apie buvusią kapavietės būklę    Kultūros vertybių registre rašoma: „Su žmona palaidoti Lūžų kaimo kapinaitėse. Kaimas išnykęs, kapinaičių teritorija yra priešais buv. aerodromą Dirvupių kaime, greitkelio Klaipėda–Vilnius pietų pusėje, už 0,5 km į pietus, miškelio dešiniame kampe. Kapavietes apie 1963–1965 metus aptiko kraštotyrininkas, žurnalistas, poetas J. Gocentas pagal įrašus kapų paminkliniuose mediniuose kryžiuose: 3 „JONAS BIRSZKUS „Czion ilsis Diewėje 31.II.11870 – 31.III.1959“ MARINKE BIRSZKUS 1879–1945“ (2, p. 246)“. J. Birškaus kapo paminklo datos – su nežymia paklaida, manytina, rašytos iš atminties (2, p. 247). XIX a. pabaigoje kapinės jau buvo apleistos, didžiąja dalimi sunykusios, apaugusios krūmais. Jono Birškaus kapo vieta XX a. pabaigoje buvo visiškai sunykusi. Ji apytiksliai nustatyta pagal išlikusį žmonos kapo medinio krikšto užrašą Marinke Birszkus ir pagal J. Gocento XX a. 7 deš. vid. užrašuose užfiksuotą faktą, kad J. Birškaus kapas buvo į kairę nuo žmonos kapo (2, p. 246–247).“ ( Valančiūtė, Janina. Istorinė pažyma „Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Jono Birškaus sodyba Sudmantų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., 2013)                            Sendvario seniūnijoje Klausmylių viensodyje savininkų Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos dėka atstatytas Jono Birškaus sodybos namas. 2013 m. J. Birškaus sodybos namui buvo suteikta teisinė apsauga, o 2018 m. objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Štai kas rašoma šiame registre: „Buvęs gyvenamas pastatas – tradicinės Rytprūsių mūrinės architektūros, 1 aukšto, su mansarda, dengtas dvišlaičiu stogu. Puošniame frontone pažymėta namo statybos data – (P)abudavotas 1911. Fasadai raudonų plytų, tinkuoti; angos su segmentinėmis sąramomis. Spėjama, kad autentiška stogo danga buvo čerpės. Pastatas gausiai dekoruotas Rytprūsių turtingesnių sodybų gyvenamiesiems namams, visuomeniniams statiniams būdingais fasadų dekoro elementais: raudonų plytų karnizai, angų plytų sąramos ir kt. Mansardos sienoje tarp suporintų langų atlietas herbas su raidėmis J. B. skyde, manytina, yra sodybos savininko Jono Birškaus inicialai. Duomenų apie J. Birškaus kilmingumą nerasta. Jis herbą galimai susikūrė privačia intencija, be pretenzijos į kilmės išraišką.                                    

Jonas Birškus turėjo nemažą ūkį, „ dažniausia maldavo vėjiniu malūnu, o vakare sėdėdavo savo darbo kabinete ir skaitė knygas. Viena jo koja turėjo šiokį tokį defektą, tad vaikštinėdavo lazdele pasiremdamas“(2, p. 244). Po 1939 m. aneksijos platino lietuvišką periodiką. Palikuonių neturėjo, pergyveno dėl bibliotekos likimo: norėjo ją palikti besidominčiam prūsų ir Mažosios Lietuvos istorija (2, p. 245; 3). 1944 m. užėjus rusų frontui, iš sodybos iškraustytas. Biblioteka, tikėtina, pražuvo keičiantis frontams arba buvo ištampyta pokaryje. Jos likimas nežinomas (2, p. 247). Po karo apsigyveno Vilkmedžių kaime (dab. Šilutės r. sav. Saugų sen.). Tiksli buveinės vieta nenustatyta. Jonas Birškus mirė Vilkmedžiuose 1959 m. kovo 28 d.“ ( Valančiūtė, Janina. Istorinė pažyma „Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Jono Birškaus sodyba Sudmantų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., 2013).

J. Birškaus kultūrinės veiklos pėdsakai aptinkami tarpukario spaudoje. 1912 m. lapkričio 1 d. Apžvalgos laikraščio žinutėje rašoma, kad Klaipėdos jaunųjų draugijoje J. Birškus skaitė trumpą pranešimą apie mūšį prie Žalgirio.

Gargždų krašto muziejaus muziejininkė (istorikė) S. Vinciūnienė