Naujienos

Kelionė į 1991-ųjų sausio 13-ąją

Muziejus vykdo tarptautinį projektą „Kelionė laiku“ („Crossroads in History“), kai suteikiama unikali proga dalyvauti istoriniuose įvykiuose kiekvienam, pasirinkusiajam šią kelionę. Kol esame priversti bendrauti virtualiai, kviečiame mintimis nukeliauti į Sausio 13-osios įvykius ir būti jų dalimi. Jums reikia prisėsti ir, sekant surašytomis nuorodomis, nusikelti į lemtingus įvykius. Mums padės Sausio 13-osios Aukščiausiosios Tarybos gynėjų, kraštiečių Virgilijaus Skuodo, Rimanto Lukošiaus ir Viktoro Kuros pasakojimas.

Jau sausio mėnesio pirmomis dienomis per televiziją, radiją ir spaudą gyventojus pasiekia neraminančios žinios apie papildomai Lietuvoje dislokuojamas SSRS pajėgas. Sausio 4 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbia įsaką dėl jaunuolių šaukimo į SSRS armiją, įskaitant ir Baltijos Respublikas. Sausio 8 d., prisidengiant organizacijos „Jedinstvo“ protesto mitingu, bandoma užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus, kitą dieną organizuojamas dar vienas mitingas, o jau sausio 10 d. SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbia ultimatumą, reikalaudamas nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus.

Įtampai vis kylant pirmieji buvo informuoti Šaulių sąjungos vadai (ši organizacija kaip pogrindinė ėmė kurtis dar sovietmečiu, tad turėjo jau savo struktūrą – vadus, narius ir t. t.), nedelsdami jie išvyksta prie Parlamento. Įvykių dalyviai prisimena: „Pirmieji išvažiavo mūsų vadai, mes dar diskutavom, čia rimta – nerimta, bet paskui, kai jau prasidėjo tie visi veiksmai, jau sakėme, jog nebegalima delsti, sėdame, važiuojame. Tuo metu iš Gargždų važiavo keli autobusai žmonių.“

Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų atvyksta sausio 9 d. vakare. Pateikę Šaulių sąjungos pažymėjimus patenka į Parlamento pastatą. Jie kartu su kitais paskiriami saugoti vieną iš kelių išėjimų iš Parlamento, kuris įrengtas pusrūsyje, žmonės išeidavo ir grįždavo tiesiog per langą. Sausio 11 d. užimami Spaudos rūmai, yra sunkiai sužeistų žmonių, į Parlamentą sugrįžta moteris ir informuoja apie įvykius. Iškart po to budintiesiems duodama keliolika minučių apsispręsti, ar lieka pastate ir duoda Lietuvos Respublikos kario priesaiką. 

Virgilijaus Skuodo, Rimanto Lukošiaus ir Viktoro Kuros pasakojimai (1).

Išklausykite pirmojo pasakojimo ir pamąstykite, kaip jaustumėtės Jūs? Kokį sprendimą priimtumėte?

„Aš tau galiu pasakyti vieną dalyką. Mūsų laiko suvokimas buvo labai prastas. Kadangi mes buvome visą laiką patalpoje, ne ten kažkur, bet pusrūsyje, cokoliniame aukšte. Ten po bemiegės paros visiškai dingsta laiko pojūtis. Buvo toks nutikimas: žmogus ėjo ieškoti mūsų, praėjo pro šalį ir iš nuovargio nematė mūsų.“

Miegama buvo tiesiog ant žemės pasitiesus kartonines dėžes, kad nuo grindų šaltis taip nesijaustų. Tuo metu atsirado galimybė susisiekti su namuose likusiais artimaisiais. 

Virgilijaus Skuodo, Rimanto Lukošiaus ir Viktoro Kuros pasakojimai (2).

Išklausykite sekančio pasakojimo ir pamątykite, kokia dvasinė stiprybė reikalinga aptariamoje situacijoje?

Virgilijaus Skuodo, Rimanto Lukošiaus ir Viktoro Kuros pasakojimai (3). 

Įtampa toliau auga. Sausio 13 d. apie 1.25 val. karinė techika pradeda judėti Vilniaus mieste, netrukus prasideda televizijos bokšto šturmas, pradeda pasiekti žinios apie pirmąsias aukas. Tuo metu Parlamente esantys gynėjai informaciją gauna iš įrengtų radijo imtuvų. Girdi, kaip laukia susirinkusi milžiniška minia, nuolatos meldžiasi. Istorijos dalyviai pradeda ruoštis blogiausiam scenarijui – momentui, kai per jų saugomą įėjimą ims veržtis kariškiai. „Tokios durys, pro kurias buvo galima patekti į pastatą. Nors jos buvo užbarikaduotos, bet vis tiek tai buvo vienintelis variantas, pro kur galėjo kažkas įeiti. Mes buvom sugalvoję, kaip reikėtų mums ginklą gauti, nes tuo metu turėjome tik armatūros strypus, apvyniotus popieriumi, supratome, kad prieš ginkluotus kariškius ilgai nepamosuosime.“

Po tragiškos nakties įtampai mažėjant Seimą gynę vyrai paleidžiami ir grįžta namo. Pamąstykite, kaip jaučiasi grįžusieji iš šių įvykių? Kokie tų dienų įvykiai Jūsų prisiminimuose? Ką tuomet veikėte? Kokie svarbiausi įvykiai vyko Jūsų gyvenime? Ar buvo įtakoti aprašomų įvykių?

Pasidalinkite šiomis mintimis su artimaisiais ir draugais, susisiekite su muziejaus darbuotojais. Mintimis sugrįžę į šias dienas fiksuokime tų dienų reliktus ir neškime šią atmintį ateiteis kartoms.

Gargždų krašto muziejaus kolektyvas dėkoja Seimo gynėjams, bendradarbiauntiems renkant ir fiksuojant informaciją Virgilijui Skuodui, Rimantui Lukošiui ir Viktorui Kurai, Sąjūdžio atstovams ir visiems, teikiantiems informaciją.

Taip pat renkame informciją apie tų dienų įvykius Klaipėdos rajone. Informacijos laukiame el. paštu istorikas@gargzdumuziejus.lt arba tel. (8 46) 45 22 14.