Naujienos

Kilnojamosios parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla ir kultūra“ atidarymas ir Eugenijaus Renės knygos „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ pristatymas

2019 10 21

                         XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), dvaras išgyveno savo klestėjimo laiką. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai, XIX a. II pus. suformuotas angliškojo stiliaus parkas, garsėjęs kaip vienas gražiausių Telšių apskrityje. Eugenijus Renė istoriniuose šaltiniuose minimas kaip išsilavinęs, mėgstantis keliauti, domėjęsis menu, kūręs poeziją. 1878 m. Vilniuje lenkų kalba išleista jo knyga „Poezye i prace dramatyczne“. Eugenijaus Renės dėka buvo įrengtas dvaro muziejus, kuriame eksponuota vertinga porceliano dirbinių kolekcija, įvairios senienos, o dvaro biblioteka buvo papildyta iki 4000 knygų ir garsėjo tarp aplinkinių dvarų vertingais ir retais meno ir mokslo spaudiniais. Deja, XX a. I pus. dvaras buvo išparceliuotas, dvaro rūmai, likę be šeimininko, sunyko. Mūsų dienomis iš baronus Renes menančio architektūrinio paveldo yra išlikusi Gargždų bažnyčios šventoriuje pastatyta šeimos koplyčia-mauzoliejus, bažnyčios varpinė ir dalis parko. Dėl šių priežasčių neretam gargždiškiui atrodo, kad miestas neturi jokio istorinio paveldo, todėl sudėtinga kurti įkvepiantį ir motyvuojantį miesto istorijos pasakojimą moksleiviams, skatinti jų patriotiškumą savo kraštui.

                      Gargždų krašto muziejaus iniciatyva, Klaipėdos rajono savivaldybei finansiškai parėmus, 2016-2019 m. spaudai buvo parengta ir išleista Eugenijaus Renės poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“. Iš lenkų kalbos vertė Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė. Siekiant visuomenei pristatyti šią knygą buvo nuspręsta sukurti kilnojamąją parodą, kurioje būtų pasakojama ne tik apie baronų Renių šeimą, Žemaitijoje valdžiusią Gargždų ir Renavo dvarus, bet ir apie kaimyninių dvarų valdytojus: Kretingos grafus Tiškevičius, Rietavo kunigaikščius Oginskius ir Vėžaičių grafus Volmerius. Kilnojamojoje parodoje išryškinami šių dvarų valdytojų kaimynystės ir giminystės ryšiai, jų bendravimas ir konkuravimas sekant naujausiais Europos technikos pasiekimais ir pritaikant juos savo dvaruose, statant ir projektuojant pastatus, kuriant literatūrą ir muziką, įsitraukiant į švietėjišką veiklą. Kilnojamosios parodos sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Visi parodos stendai yra interaktyvūs, todėl tikimasi sudominti įvairaus amžiaus lankytojų grupes. Kartu su kilnojamąja paroda moksleiviams bus siūloma dalyvauti edukacijoje, kurioje jie galės susikurti savo giminės medį

                      2019 m. lapkričio mėn – 2020 m. vasario mėn. kilnojamoji paroda bus pristatyta projekto partnerių kultūros institucijose: Renavo dvaro sodyboje, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, Kretingos muziejuje ir Vėžaičių kultūros centre.

                      Tikimasi, kad kilnojamosios parodos interaktyvūs stendai tarp lankytojų skleis žinią apie bendravimą, konkuravimą ir bendradarbiavimą, kuris XIX a. Žemaitijos dvaruose buvo lemiantis Europos kultūrinių ir techninių naujovių sklaidą. Šis požiūris leidžia į istorinius įvykius ir asmenybes pažvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis.


0001_dvarai_1571647706-6e08a580450f6b9b93a806194476be2e.jpg

Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos