Naujienos

Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tradiciniai kostiumai

Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tradiciniai kostiumai – tai edukacinis užsiėmimas, pristatantis du etnografinius regionus: Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą bei jų tradicinius kostiumus. Edukacijos metu moksleiviai sužino, kas būdinga Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionams? Kuo skiriasi ir kuo panaši šių etnografinių regionų kultūra? Didelis dėmesys skiriamas tradiciniams kostiumams: kokios spalvos, raštai, detalės būdingos? Kas lėmė, kad Mažosios Lietuvos valstiečių drabužiai turėjo tokių savitumų, kurių nebuvo randama kitų Lietuvos regionų gyventojų aprangoje? Kodėl, norint apibūdinti Žemaitijos krašto gyventojų aprangą, šis regionas kartais padalijamas į rytus ir vakarus?

Visą reikalingą informaciją rasite paspaudę šią nuorodą:

https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/4451

Gargždai tarpukariu

Gargždai tarpukariu – tai edukacinis užsiėmimas, kviečiantis moksleivius ir mokytojus nusikelti į istorinį, neturintį precedento Lietuvos valstybės intensyvios raidos laikotarpį, traktuotiną kaip unikalią istorinę galimybę, kuria sėkmingai pasinaudota visose socialinėse ir kultūrinėse srityse. Tai pažintis su muitinės veikla tarpukario Lietuvoje, kaip buvo organizuojama sienos apsauga.Moksleiviai supažindinami ne tik su geopolitine padėtimi, bet ir lyginami architektūros statiniai vyravę Žemaitijos ir Klaipėdos krašte. Nes tarpukaris – vienas reikšmingiausių Lietuvos architektūros istorijos laikotarpių. Kad patys pajustų to meto muitinės veiklą, edukacinio užsiėmimo dalyviai pakviečiami praeiti muitinės patikrą. Susipažinti su to meto kontrabandinėmis prekėmis, o atliekant užduotis mokėti išskirti, kuri prekė būtų konfiskuota muitinės pareigūno kirtus Lietuvos sieną. Edukacijos metu pristatoma švietimo sistema Lietuvoje. Improvizuotų pamokėlių ir kūrybinių pertraukėlių metu moksleiviams bus pristatyta Lietuvos istorinė praeitis, pabrėžianti to meto specifiką, ištikimybę tautiniams idealams, atsakomybę savajai valstybei ir lietuviškam žodžiui. Pristatomas tautinis kostiumas, atkreipiant dėmesį į tautinius raštus, spalvas, simboliką. Pravedama krašto pažinimo pamoka. Pamokos metu improvizuota pertrauka - tautinio kostiumo pasigaminimas ar žaidžiamas žaidimas „5 pagaliukai“ vyravęs tarpukario laikotarpiu. III-oji tema - paštas. informacinių technologijų amžiuje, moksleiviai neįsivaizduoja bendravimo be kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kt. Užsiėmimo metu, užsiėmimo dalyviai gaminasi atvirlaiškį iš pateiktų priemonių. Kiekvienas moksleivis, dalyvavęs edukaciniame užsiėmime, atminčiai pasiims savo pasidarytą atvirlaiškį ir gaus pradžios mokyklos baigimo pažymėjimą-tvarkaraštį. Edukacinis užsiėmimas „Gargždai tarpukariu“ ir edukacinės priemonės yra pritaikytos specialiuosius poreikius turintiems asmenimis.

Visą reikalingą informaciją rasite paspaudę šią nuorodą:

https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/1873

I.Simonaitytės sėkmės istorija ir kūryba

Edukacija skirta vyresnio amžiaus mokiniams-gimnazistams. Pažintis su I. Simonaityte ir muziejumi buvusiame rašytojos vasarnamyje Priekulėje padės įtvirtinti mokymosi programą. Kambariuose išsaugota autentiška vasarnamio aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, visų knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma asmeninė rašytojos namų biblioteka. Edukacija parengta remiantis mokytojų nuomonėmis, ko labiausiai stokojama nagrinėjant I. Simonaitytės kūrybą.  Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje privalomas kūrinys yra romanas „Aukštųjų Šimonių likimas“. Edukacijos tikslas padėti mokiniams suprasti Mažosios Lietuvos buitį, papročius, tradicijas per vienos giminės kartų kaitas. Ši edukacija taip pat ir pagalba mokytojui, padedant atskleisti kūrinio savitumą, išskirtinumą. Edukacijos metu bus sudaromas kūrinio pagrindinių veikėjų genealoginis medis (dalyviai suskirstomi grupėmis, gauna po voką su  visais kūrinio veikėjų vardais bei užuominomis). Dalyvaujantys mokiniai kūrinio ištraukas skaitys rolėmis, aptariant kilusias mintis skaitymo metu, pagrindinius veikėjus, Mažosios Lietuvos tradicijas ir likimą.

Visą reikalingą informaciją rasite paspaudę šią nuorodą:

https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai

Prisijaukink pasaką

Edukacinio užsiėmimo metu klojimo teatro patalpoje, prie žibalinės lempos šviesos pradedama sekti lietuvių stebuklinė pasaka, sutinkamus pasakoje išbandymus pasiūloma dalyviams patirti patiems: moksleiviai pasijunta pasakos veikėjais, jie turi pasidaryti talismaną, ragauti stiprybės gėrimo, minti mįsles, išbūti tamsioje patalpoje, eiti basakojų taku, atlikti judriąsias dėmesingumo ir ritmo užduotis, nepasiduoti velniukų trukdymui ir neatsitraukti nuo užduoties, nesijuokti. Pasakos sekimą lydi daina, žaidimai, piemenų eilėraščiai, mįslės, užduotis ,,Pajusk, paragauk, užuosk", priemonės iš natūralių medžiagų. Vaikai darydamiesi talismaną susipažįsta su baltų simbolika, reikšmėmis. Pasakos sėkmingą pabaigą galės pajusti kiekvienas dalyvis sudalyvaudamas simbolinėse vestuvėse ir paragaudamas vaišių. Pabaigoje vyksta pasakos aptarimas-diskusija. Kiekvienas, edukaciniame užsiėmime, sudalyvavęs moksleivis su savimi pasiima ne tik paties pasigamintą talismaną, bet ir daug emocijų, sustiprėjęs išbandymų kelyje. Pradinėse klasėse bei 5-oje klasėje pagal bendrąją programą aktualus stebuklinių pasakų vaizduojamasis pasaulis, pasakų sekimas, kūrinio analizė, žaidimas patarlėmis ir priežodžiais,- tad ši edukacija praturtina žinias įgytas pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Visą reikalingą informaciją rasite paspaudę šią nuorodą:

https://kulturospasas.emokykla.lt/mano-renginiai/renginys/1892