Naujienos

Vedė kaimo bendruomenės seniūno Traušio dukterį Evę, įsigijo žemės sklypą, statėsi namus ir dirbtuves. Laivus J. Gižas rentė tvirtus ir gražius, todėl buvo ypač vertinamas. Tuolaik Pilkopoje, Labguvoje, Šarkuvoje, Gilijoje būta meistrų, bet jų darbų kokybė neprilygo dreverniškiam meistrui. Sulaukęs brandos J. Gižas pamėgo gaminti burvalčių modelius, pirmiausia namams papuošti, vėliau ir parodoms, muziejams, turistams. Dirbo kurėnų, kudelvalčių, taip pat krovininių reisinių modelius. 
1927 m. už Lietuvos parodai Klaipėdoje pagamintus burvaltę ir senos sodybos maketą meistras gavo diplomą ir prizą – jachtos modelį. 1933 m. atidarytam Nidos muziejui J. Gižas pagamino visų Kuršių marių laivų tipų modelius – nuo žvejų valčių iki krovininių laivų. Vienas garsiojo meistro burvaltės modelis, pagamintas 1912 m., pateko į Monako okeonografijos muziejų. 
Drevernoje J. Gižo pasekėjais buvo tapę du jo sūnūs – Martinas ir ypač vyriausiasis Vilius. Tačiau karas išblaškė gausią šeimą, visi trys sūnūs ir vidurinioji dukra Elsė pabėgo į Vokietiją. Tėvo palikimą saugojo dukra Eva. Jos globojamas meistras gyveno paskutinius savo metus, o mirė 1940 m. sausio 31 d. Tad ir nebematė karo atneštų šeimos kančių ir sunkiu darbu sukurtos gerovės praradimo. Eva Gižas išsaugojo tėvo varstotą, įrankių skrynią, įrankius, kuriuos galite pamatyti etnografinėje J. Gižo sodyboje.