Naujienos

Šiandien minime solidžią 140 metų Gargžduose gimusio kunigo, rašytojo, žurnalisto ir redaktoriaus Mykolo Vaitkaus gimimo sukaktį.

Lietuvos rašytojas, kunigas, žurnalistas bei redaktorius Mykolas Vaitkus gimė 1883 m. spalio 27 d. Gargžduose. Jis buvo aštuntas vaikas šeimoje. Tėvo mokomas namuose pramoko skaityti lietuviškai ir lenkiškai. Mokslus tęsė Palangos progimnazijoje, 1903 m. baigė Liepojos gimnaziją. 1903–1906 m. studijavo ir baigė Kauno kunigų seminariją, o 1906–1908 m. – ir Peterburgo dvasinę akademiją. 1908–1909 m. M. Vaitkus studijavo Insbruko universitete Austrijoje.

Po studijų Austrijoje 1909 m. grįžo į Lietuvą ir tais pačiais metais buvo įšventintas į kunigus, ir paskirtas kunigauti Telšiuose. 1913 m. perkeltas į Kauną. Studijuodamas ir kunigaudamas Lietuvoje nuo 1905 m. M. Vaitkus bendradarbiavo leidiniuose „Naujoji Romuva“, „Pradalgė“, „Veja“ ir „Židinys“, rašė religijos, politikos, literatūros, moralės ir visuomenės gyvenimo temomis. Kartu su Juozapu Skvirecku redagavo žurnalą „Bažnytinė apžvalga“. 1918–1940 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje, nuo 1938-ųjų ėjo jos pirmininko pareigas. Kunigaudamas Lietuvoje 1919–1925 m. M. Vaitkus redagavo laikraštį „Ganytojas“ bei žurnalus „Vienybė“ ir „Žvaigždė“. Buvo „Dainavos“ bendrovės, kuri leido žurnalą „Baras“, narys, 1936–1944 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje.

1944 m. artėjant frontui išvyko į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, 1951 m. iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau JAV), kur dirbo vikaru Švč. Mergelės Marijos parapijoje Pawtuckete (Rod Ailando valstija). Vėliau – rekolekcijų namų kapelionu Peace Dale’yje (Rod Ailando valstija). Kunigaudamas JAV, kaip ir gimtojoje Lietuvoje dalyvavo įvairiose kultūrinėse visuomeninėse organizacijose. Mirė 1973 m. gegužės 20 d. Providense (JAV Rod Ailando valstija).

Rašytojas Mykolas Vaitkus savo kūryba aprėpė daugumą grožinės literatūros žanrų: lyriką, epiką, beletristiką, dramą, satyrą ir atsiminimus.

„Margumynas“ (1911), „Šviesūs krislai“ (1913), „Liepsnelės“ (1921) „Nušvitusi dulkė (1933), „Vienatvėje“ (1952), „Nuošaliu taku“ (1956), „Aukso ruduo“ (1955), „Alfa ir Omega“ (1963); poemos: „Laimė“, „Genijus ir meilė“, „Upytė“, „Brėkšta“; dramos: „Žvaigždės duktė“ (1924), „Vilnius mūsų“, „Žaibas ir mergaitė“ (1936); satyra: „Rakšties Rakštys“; beletristika: „Iš įvairių pasaulių“, „Auštant“ (dvi knygos, 1939), „Rytmečio žygiai“ (1951), „Tvanas“ (II leid. 1954); Vertimai: Chaignono Meditacijos, Šv. Augustino „Išpažinimai“, P.Hasenoehrelo „Serafiškuoju keliu“ (1963, I tomas); operiniai libretai: „Romeo ir Julija“, „Mignon“, „Trijų karalių meilė“, atsiminimai: „Mistiniame sode“ (1957 m.), „Keturi Ganytojai“, „Su Minija į Baltiją“ (1962 m.), „Baltijos Gražuolė“ (1963 m.), „Nepriklausomybės saulė“(1968), „Milžinų rungtynėse“( 1972).

Savo literatūrine veikla neapsiribojo vien kūryba, bet rūpinosi ir kitų autorių poetinių kūrinių vertimais iš įvairių kalbų.

Mantas Užgalis, Gargždų krašto muziejaus muziejininkas (istorikas)

Mykolas Vaitkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-vaitkus/> [žiūrėta 2023 m. spalio 25 d.].

PAPLAUSKIENĖ V., Mykolas Vaitkus, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/mykolas-vaitkus/> [žiūrėta 2023 m. spalio 25 d.].

PETRAITIENĖ I., Kanauninkas poetas Mykolas Vaitkus: „Didžiojo Grožio gaiviam spinduly…“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/2013-06-19-irena-petraitiene-kanauninkas-poetas-mykolas-vaitkus-didziojo-grozio-gaiviam-spinduly/> [žiūrėta 2023 m. spalio 25 d.];

VAITKUS M., Mistiniame sode, Putnam, 1957.

VAITKUS M., Su Minija į Baltiją. Atsiminimai, t. 1, London, 1962.

VAITKUS M., Baltijos Gražuolė. Atsiminimai, t. 2, London, 1963.

VIRGINIJA P, Mykolo Vaitkaus asmenybė ir jo kūryba, Žemaičių žemė, 2004. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/vaitkus-mykolas/> [žiūrėta 2023 m. spalio 25 d.].