Naujienos

2005 m. įkurtas Gargždų krašto muziejus

Šiandien Gargždų krašto muziejus švenčia savo „pilnametystės“ sukaktį, nes lygiai prieš 18 metų 2005 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo oficialiai įregistruotas. Tiesa, pirmasis teisinis žingsnis steigiant Gargždų krašto muziejų buvo 2005 m. kovo 3 d. Klaipėdos rajono tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta įsteigti biudžetinę įstaigą Gargždų krašto muziejų nuo balandžio 1 d. Muziejaus reikmėms savivaldybė nupirko ir perdavė pastatą (adresas Sodo g. 5), kuriame muziejus veikia iki šiol. Atliekant rekonstrukcijos darbus pastatas pritaikytas muziejaus reikmėms: įrengtos ekspozicinės, parodų erdvės, eksponatų saugyklos ir administracinės patalpos. 2005 m. gruodžio 22 d. įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas.

Muziejaus įkūrimo idėją iškėlė ir jos įgyvendinimu rūpinosi anuometinė Klaipėdos rajono savivaldybės vadovybė, klausimą kuravo mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, idėją palaikė istorikė, Gargždų miesto garbės pilietė, Janina Valančiūtė, menotyrininkė, Gargždų miesto garbės pilietė, Jovita Skolevičienė (1937–2022 m.), pirmoji muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė ir daugelis rajono bei miesto gyventojų, ilgainiui tapusių muziejaus bičiuliais.

Gargždų krašto muziejus augo prie jo jungiantis naujiems filialams: 2006 m. įsteigtas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje, 2007 m. – Agluonėnų etnografinė sodyba, 2009 m. – Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje, 2010 m. – Jono Gižo etnografinė sodyba Drevernoje.

Šiandien muziejus laukia lankytojų edukacijose, renginiuose bei ekskursijose, pristatydamas Klaipėdos rajono istoriją. Šiandien muziejuje saugoma 17 254 eksponatai, 2022 metais muziejuje apsilankė 15 801 lankytojas ir įvyko 384 edukaciniai užsiėmimai.

Gargždų krašto muziejus įsikūręs istorinėje miesto vietoje. Abipus dabartinės Sodo gatvės iki XX a. III deš. stovėjo Gargždų dvaro pastatų ansamblis, menantis Žemaitijos baronų Renių giminę.  Dvaro pastatus supo gražus parkas, kurio dalis išlikusi iki mūsų dienų. Po I Pasaulinio karo nukentėjusius dvaro pastatus nugriovus, dešiniojoje Sodo gatvės pusėje buvusius sklypus XX a. IV deš. įsigijo tuometis pašto viršininkas Juozas Triušys. Pastatą, kuriame šiandien įsikūręs Gargždų krašto muziejus, 1938 m. pradėjo statytis pašto viršininko tėvas. II Pasaulinio karo metais Triušių šeima buvo ištremta, o pastatas nacionalizuotas. Jame buvo įkurtas vaikų darželis, vėliau, nuo 1965 m. iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo, čia veikė Gargždų vaikų muzikos mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę keliskart keitėsi pastato šeimininkai. 1991 m. jį nusipirko Lietuvos demokratinė darbo partija. 1993 m. jis grąžintas teisėtiems savininkams – Juozo Triušio palikuoniams, kurie pastatą pardavė valstybei. Keletą metų čia veikė Lietuvos draudimo bendrovė.

Šiuo metu muziejaus pastatas perdažomas, bet tikime, kad dvidešimtąjį Gargždų krašto muziejaus gimtadienį minėsime naujose erdvėse.