Naujienos

Tradicijos

2021 03 23

Tradicijos

Praturtėjęs muziejus pristato naujienas

Gargždų krašto muziejus kovo 23 – balandžio 30 dienomis kviečia rajono gyventojus ir svečius į parodą „Muziejaus fondus atvėrus“. Šiais metais pristatomoje parodoje – dalis 2020-aisias gautų, pirktų bei restauruotų muziejaus eksponatų. Iš viso per praėjusius metus muziejaus fondai pasipildė 1426 eksponatais.

Vertingiausias eksponatas

„Džiugu, kad turime galimybę atverti muziejaus duris ir pakviesti rajono gyventojus bei svečius aplankyti parodą. Atsisakėme idėjos ją pristatyti virtualiai metų pradžioje, nes manome, kad apžiūrėti eksponatą bei išgirsti istoriją apie jį yra vertingesnė patirtis kiekvienam. Juolab kad tokia galimybė, kai atveriami fondai, būna tik kartą metuose“, – į parodą kviečia Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Vienas vertingiausių parodos eksponatų – 1779 metais Berlyne išleista knyga iš Gargždų dvarininkų Renių bibliotekos. Iš knygos žymėjimų – užklijuota etiketė „E. Baron Rönne“, parašas – nėra abejonių, kad knyga priklausė būtent Gargždų dvaro bibliotekai.

Primename, kad Gargždų dvaras (dab. Rinkos aikštės – Sodo g. teritorija), suklestėjo dvarininkų Renių valdymo laikotarpiu XIX a. Dvarininkai Renės garsėjo kaip išsilavinę, besidomintys mokslo naujienomis. Žinoma, kad Renės turėjo sukaupę itin turtingą biblioteką (dab. „Lijo“ pastate) – buvo surinkta per 4000 knygų, daugiausia prancūzų, dalis vokiečių, italų, lenkų ir kitomis kalbomis. Per Pirmąjį pasaulinį karą biblioteka praktiškai buvo sunaikinta, didžiausia dalis išlikusių knygų saugoma Martyno Mažvydo bibliotekoje, dalis atskiruose Lietuvos muziejuose.

Knygos leidėjas vokietis Joachim Pauli (1733–1812) per savo karjerą išleido daugiau nei 500 skirtingų pavadinimų knygų. Daugiausia leidinių išspausdinta ekonomikos, žemės ūkio, miškininkystės, biologijos ir zoologijos temomis. Bendradarbiaujant su Berlyno gamtos tyrinėtojų draugija išleista serija knygų, anais laikais turėjusių didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę. Tai bene žymiausias to laikotarpio knygų leidėjas Vokietijoje, kurio darbai buvo ypač vertinami.

Muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad tai jau trečioji knyga iš buvusios Gargždų dvaro bibliotekos, kurią pavyko surasti ir grąžinti į Gargždus.

Istorijos iš praeities

Parodoje eksponuojami Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus eksponatai primena įdomiausias įvairiausių žmonių likimų istorijas, „liudija“ tremtinių gyvenimo realijas. Apsilankę pamatysite rankdarbių, daugelio jų autorė – Elena Miežetienė, padovanojusi muziejui nemažai daiktų.

Parodoje eksponuojamas Bronislavos Rudgalvienės III laipsnio ordinas už 7 vaikų išauginimą ir tai liudijantis dokumentas. Galėsite paskaityti prieš 70 metų rašytus atvirlaiškius ir pamatyti tokio pat amžiaus vokišką lėlių vežimą, kurį padovanojo gargždiškių Simonaičių šeima.

Reta proga žvilgtelti į 1887 m. Priekulėje išleistą maldaknygę, kuri po parodos bus saugoma Priekulėje, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje.

J. Gižo etnografinėje sodyboje eksponuojamos garsiojo laivadirbio šeimos nuotraukos, trumpam atvežtos į Gargždų krašto muziejų. Drevernoje veikiantis muziejus pernai ženkliai pasipildė vertinga informacija apie J. Gižo šeimą, ir jos pagrindu sukurta bei vykdoma edukacija „Kelionė laiku“ pagal Švedijos muziejininkų sukurtą metodą.

Lietuvninkų buitis

Mažosios Lietuvos buityje buvo naudojama daug pirktinių vokiškų daiktų. Skirtingai nei kitose Lietuvos vietose, kur baldus ar buities įrankius darydavo amatininkai – staliai, kalviai, šikšniai ir kt. – lietuvninkai galėdavo sau leisti įsigyti daug pirktinių daiktų. Poliruoti baldai, porceliano servizai, įvairūs mechanizuoti prietaisai, mogliai, kavos malimo mašinėlės atsirado anksčiau nei kitose Lietuvos vietose.

Pernai restauruoti Agluonėnų etnografinėje sodybos eksponatai –  žibalinė lempa ir duonos pjaustyklė – kviečia susipažinti su lietuvninkų buitimi. Lempa išsiskiria savo kompaktiškumu, pritaikyta nešiotis kareiviškoje kuprinėje. Apie žibalines lempas galima užsakyti specialią edukaciją „Šviesos kelias. Nuo balanos iki primusinės lempos“.

Vietoj peilio duonai raikyti mažlietuviai naudodavo pirktinę vokišką duonos pjaustyklę. Ne vieną lankytoją ši raikytuvė nustebina ir šiandien. Agluonėnų etnografinėje sodyboje yra saugomos  trys pjaustyklės – dvi iš jų skirtos duonai, viena – mėsai pjaustyti.

Parodos ekspozicijoje vietą surado ir apipintas butelis, mat stiklas buvo brangus, o tokie buteliai rečiau duždavo. Apie lietuvninkų buitį plačiau galima sužinoti užsakius edukaciją „Lietuvninkų gyvenimo būdas“.

1664 m. solidas

Pasak direktorės S. Bučnytės, kiekvienas eksponatas, atkeliaujantis į muziejaus fondus, – puikus istorijos, žmonių likimo atspindys. Muziejininkai džiaugiasi galėdami juos „prakalbinti“ ir įdomiausias istorijas pateikti lankytojams.

Šių metų parodoje ne tik paminėti eksponatai, bet ir archeologiniai radiniai –  XIX a. muitinės plombos, keletas monetų, iš kurių seniausia 1664 m. kaldintas Jono Kazimiero Vazos solidas. O seniausi radiniai siekia geležies amžių. Tai – įmoviniai ietigaliai, rasti netoli Priekulės.

Muziejaus kolektyvas dėkoja bičiuliams, prisidedantiems prie fondų papildymo, ir kviečia pasidžiaugti kartu apsilankant parodoje kovo 23–balandžio 30 dienomis Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5, Gargždai). Muziejus lankytojų laukia nuo II iki VI (11.00–18.00 val.). Karantino laikotarpiu būtina užsiregistruoti tel. 8 656 15501.

Gargždų muziejaus informacija

Vytauto Valaičio nuotr.: Vienas vertingiausių parodos eksponatų – 1779 metais Berlyne išleista knyga iš Gargždų dvarininko Renė bibliotekos.

 

 

 

 


0001_0_1616489420-025dfc4bf51ef2d897d0d4197dcfc46d.png

Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos