Naujienos

„Tradicinė lietuvių tekstilė: pažinimas, puoselėjimas ir sklaidos galimybės“

2020 09 07

X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X

„Tradicinė lietuvių tekstilė:

pažinimas, puoselėjimas ir sklaidos galimybės“

X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X:X

 

Rudenį pasitinkame spalvinga tekstilės paroda iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Nedidelėje parodoje stengtasi atspindėti senųjų Klaipėdos rajono audinių ypatumus. Dalis jų žemaitiški, dalis būdingi lietuvininkų tradicijai. Kadaise didžiausia interjero puošmena buvo ryškios lovatiesės, kaip sakydavo seni žmonės, „drūžėti divonai“. Ir spalvas jiems parinkdavo giliai žemaičio sąmonėje užkoduotas – jei žalia, tai sodri, gili, tamsi, kaip eglės spyglys, jei raudona, tai kaip aksominių jurginų, žydinčių mergaitės darželyje. Troboje gražiai išdrožinėtoje rankšluostinėje visada kabodavo puošnus baltutėlis rankšluostis, raudonais žičkais užskersuotas, dar papuoštas pinikais, nėriniais, siuvinėjimais. Tokius rankšluosčius duodavo kunigui ar svečiui nusišluostyti, merginos dovanodavo mylimiesiems ar piršliais atvažiavusiems. Žemaitės, kaip žinia, dėvėjo daug skarų. Vasarą gaubėsi raudonlangiais „raiščiais“, rišosi tokius pat ar dar mėlynai pamargintus „raištelius“. Baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles gobėsi tik eidamos į bažnyčią. Vėliau ant rėmelio nusirišdavo lininių tinklinių skarelių ar dailiai apsimegzdavo pirktinį audinį. Senosios šiltos XIX a. vidurio vilnonės skaros – ryškios, raudonais ir juodais ar tamsiai rudais dryžiais sulanguotos. Vėliau skaros, kaip ir visi drabužiai, tamsėjo. Spalvingą senąją aprangą pakeitė naujos mados.

Paroda skirta etnoprojektui „Mūsų žemės raštai“. Gargždų krašto muziejus, įgyvendindamas projektą „Klaipėdos rajono etnografiniai ir istoriniai tapatybės tyrimai“ surinko medžiagą apie Lietuvos muziejuose saugomą tekstilę iš dabartinės Klaipėdos rajono teritorijos. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Šiaulių „Aušros“ muziejumi ir Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi buvo nuspręsta pasidaryti šiuose muziejuose saugomų 3 porų pirštinių ir 2 porų kojinių muziejines kopijas, kurios papildytų rinkinius ir suteiktų galimybę atnaujinti nuolatinę ekspoziciją naujais vertingais eksponatais.

Kad paskatintų surinktos informacijos apie tradicinę Klaipėdos rajono tekstilės sklaidą, bendradarbiaujant su Veiviržėnų, Endriejavo ir Agluonėnų bendruomenėmis, Klaipėdos rajono tautodailininkais, Klaipėdos rajono amatų centru, Gargždų krašto muziejus organizuos pirštinių ir kojinių mezgimo edukacijas, siekiant populiarinti vietos bendruomenėse senuosius raštus ir spalvų derinius. Tikimasi, kad tokios edukacijos paskatins vietos žmones puoselėti protėvių tradicijas ir prisidės prie vietos identiteto stiprinimo.

Paroda veiks iki š. m. spalio 3 dienos.


0001_1_1599464135-7ac3cfe780376e270b5b700edad55f5f.jpg

Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos