Praeities saugotojai ateičiai

Autoriaus kūryba formuojasi kaip savita mitopoetinė sistema, kurioje susipina individuali vaizduotė, istorinės refleksijos ir archajiškų kultūrų interpretacijos. Kaip teigia pats kūrėjas, visa jo kūryba yra „išgalvota, išmąstyta ir išsvajota, išvaikščiota ir giliai išanalizuota“ – tai nuoseklus vidinio pasaulio ir patirčių perdirbimas į plastinę formą.

Centrinė kūrybos ašis – senųjų baltų pasaulėvaizdžio interpretacija. Skulptūrose atsiskleidžia senovės lietuvių ir prūsų dievybės, mitinės būtybės – kaukai, aitvarai, taip pat juntamos keltų ir vikingų kultūrų inspiracijos. Šie personažai nėra tiesioginės rekonstrukcijos – veikiau tai intuityvūs, šiuolaikinėje sąmonėje gimstantys archetipai.

Kūrimo procesas autoriui yra kasdienė praktika, turinti ir terapinį, meditacinį pobūdį – tai atsitraukimas nuo kasdienės įtampos, leidžiantis spontaniškai gimti naujiems vaizdiniams. „Kiekvieną dieną vis gimsta nauji veidai, naujos idėjos ir įvairiausi nenuspėjami darbeliai“.  Eksponuojami kūriniai, autoriaus žodžiais, tampa „namų sargais“ – jie ne tik užpildo erdvę, bet ir kuria savitą, simbolinę apsaugos bei atminties lauką.