KOPLYČIA-MAUZOLIEJUS

KOPLYČIA-MAUZOLIEJUS (Stragnų II k., Priekulės sen., Klaipėdos r.)

Sveiki atvykę prie objekto, kurį supa ne tik sraunios Minijos vingis, gamtos grožis, bet ir paslaptys bei legendos. Mauzoliejus – monumentalus antkapinis statinys, žymintis palaidojimo vietą ir įamžinantis mirusiojo atminimą. Dažniausiai įrengiami stačiakampio arba apvalios formos, su patalpomis urnai, sarkofagui arba karstui. Puošiamas architektūriniais ir skulptūriniais elementais. Koplyčia-muauzoliejus ant kalvos istorikams užminė ne vieną mįslę. Ieškant atsakymų apie pastatymo aplinkybes, įdomu susipažinti su apylinkių istorija.

Kviečiame į šį istorinį detektyvą ir Jus!

STATINIO VIETA

Koplyčia-mauzoliejus stovi į rytus nuo Priekulės istorinio centro, kurio gyvenvietės formavimosi pradžia laikomi 1511 metai.

• PRIEKULĖS ISTORIJA

XVI a. I pusėje Priekulės miesto vietoje minimas Paminijos (Paminijo) kaimas. Šio kaimo smuklininkas ir seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll). Taigi, Priekulės miesto vardas yra asmenvardinis, minimas nuo 1540 metų. XVI a. pabaigoje – XIX a. Priekulės istorinis centras gyvavo kaip dviejų stambių objektų – kulminio dvaro sodybos ir bažnyčios – junginys. XVIII a. Priekulė tampa valsčiaus centru. XIX a. viduryje, nutiesus plentą iš Klaipėdos, o šiauriau gyvenvietės 1875 metais – geležinkelį iš Klaipėdos į Tilžę, Priekulėje sparčiai didėja gyventojų skaičius.

• KARČEMŲ ISTORIJA

1511 metais įkurta ir Minijos karčema. Nuošaliau nuo ūkinių, sandėliavimo pastatų buvo parinkta vieta statiniui, skirtam laidojimui. Ar girdėjote, kokią reikšmę karčemos turėjo vietos gyventojams ir svečiams/keliautojams?

Regione pirmosios karčemos, įsteigtos Kryžiuočių ordino laikais (XIII a.), buvo nakvynės ir pasilinksminimo vieta keliautojams. Dažnai karčemos atsiradimas darydavo įtaką vietos plėtrai, todėl jos statytos prie svarbesnių kelių ar lankomų vietų. Karčemų savininkai arba nuomininkai gaudavo pelną ir turėdavo mokėti mokesčius valstybei. Jei turėdavo teisę gaminti alų ir degtinę, mokėdavo didesnius mokesčius. Kiti svaigiuosius gėrimus turėjo pirkti iš valstybinių bravorų – svaigiųjų gėrimų daryklų. Būdinga, kad karčemas, kaip pavojingus objektus (ten neretai kildavo konfliktų, gaisrų ir kita), buvo leista kurti atokiau gyvenviečių – jų pakraščiuose.

Minijos karčema buvo vieta, kur buvo galima persikelti keltu, kol nebuvo pastatytas tiltas per upę. XVIII a. Priekulėje įkurtas paštas taip pat kurį laiką veikė šioje karčemoje.[1] Pašto karietomis pradėjus vežioti keleivius, karčemos kurtos palei pašto kelius – ne rečiau kaip per 1 dienos kelio nuotolį.

Anot E. Gizevijaus, XIX a. Tilžės apskrities kaimų karčemų ženklas buvo pundelis eglišakių virš durų. Tai rodo, kad bent kai kurie karčemų pastatų išvaizda ryškiau nesiskirdavo nuo aplinkinių namų. Vėliau paplito reklaminės iškabos, dažyti užrašai ir piešiniai ant pastato išorės sienų. XIX a. senąsias miestų ir miestelių karčemas pradėjo keisti restoranai ir viešbučiai – pagal Vakarų Europos madas įrengiamos įstaigos. Prie judresnių kelių vietoje karčemų (visiems universalių užeigų, kuriose vaišintasi, bendrauta ir kita) kūrėsi užvažiuojamieji namai, kuriuose daugiau vietos skirta apsistoti keliautojams, jų arkliams ir karietoms. Karčemų pastatų architektūra buvusi labai įvairi – nuo artimesnių kaimo namams iki puošnesnių pastatų miestuose. Sovietmečiu tradicinės karčemos buvo sunaikintos – daug senųjų pastatų visai nugriauta, kiti perdirbti. Nebeliko nė vieno tradicinės karčemos interjero, primenančio būdingą krašto gyvensenos dalį.[2]

Nėra išlikusių karčemos pastatų Stragnų kaime/apylinkėse. Žinoma, kad koplyčia-mauzoliejus statytas ne tik atokiau nuo triukšmingos karčemos pastatų, bet ir nuo nepalankių gamtinių sąlygų. Dėl dažnų Minijos upės potvynių vieta parinkta upės kilpoje ant aukšto pakrantės pylimo.

Kas buvo šio statinio sumanytojai, pakviesime išsiaiškinti koplyčios-mauzoliejaus viduje. Apžiūrėti galima nustatytomis darbo valandomis arba ekskursijos metu.

KOPLYČIA ATVIRA LANKYTOJAMS

Gegužės–rugpjūčio mėn. – šeštadieniais nuo 11 iki 17 val.

Planuojant atvykti kitu laiku arba pageidaujant gido paslaugos, kviečiame užsisakyti ekskursiją tel.: 8 696 26 175 (Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus) arba 8 656 15 501 (Gargždų krašto muziejus).

DAUGIAU ISTORIJOS DETEKTYVŲ

Įdomiausios istorijos ir legendos pasakojamos Gargždų krašto muziejuje – ne tik apie Klaipėdos rajono, bet ir Lietuvos, Europos istoriją. Apsilankius ir apžiūrėjus ekspozicijas, kviečiame užsisakyti edukacijas, ekskursijas ir dalyvauti pažintiniuose renginiuose.

Apsvarstykite maršrutą ir užsukite pas mus!

• Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5, Gargždai) pristatoma ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ Istoriškai susiklostė, jog Gargždai ilgai buvo pasienio miestelis. Natūralu, kad uolūs muitininkai, sukti šmugelninkai, pasiturintys krautuvininkai, ūkiški žemaičiai ir strainos merginos kūrė kiek kitokią kultūrą ir tradicijas nei tuometinėje sostinėje Kaune. Kuo vertėsi gargždiškiai, koks transportas riedėjo miestelio gatvėmis, kokias šventes minėdavo gyventojai ir daugelis kitų „sustabdytų“ miestelio akimirkų – muziejaus ekspozicijoje.

Tel.: (8 46) 452 214, 8 656 15 501, el. paštas info@gargzdumuziejus.lt.

• Agluonėnų etnografinės sodybos (Klojimo g. 9, Agluonėnai) kompleksas susideda iš penkių statinių. Gyvenamasis namas-stuba, kur eksponuojamas autentiškas XIX a. pab. lietuvininko laukininko interjeras, buities ir ūkio reikmenys, darbo įrankiai. Gyvenamojoje namo dalyje estuboje, virtuvėje, priebutyje, šaltajame kambaryje eksponuojami paskutinės sodybos šeimininkės Marės Vytienės baldai ir buities reikmenys bei kiti įsigyti ar dovanoti aplinkinių kaimų gyventojų rakandai ir darbo įrankiai.

Tel. 8 665 24 278, el. paštas agluonenu@gargzdumuziejus.lt.

• Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Klaipėdos g. 29, Priekulė) pristatoma ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją Klaipėdos rajone. Filialas įkurtas trijų pastatų komplekse. Tai buvusi vokiečių žandarmerija, pastatyta 1909 m. Pokariu ten veikė Priekulės rajono saugumas, vėliau kaimiškoji apylinkė, o nuo 2006 m. – muziejus. Išlikusi autentiška sodybos struktūra. Muziejaus ekskursijose ir edukacijose pristatoma Priekulės miesto ir apylinkių, pirmųjų spaustuvių, žymiausių gyventojų istorija ir miesto istorinio centro architektūros raida.

Tel. 8 696 26 175, el. paštas tremties@gargzdumuziejus.lt.

• I. Simonaitytės memorialinio muziejaus (Vingio g. 11, Priekulė) ekspozicijoje įrengta literatūrinė ekspozicija. Čia galima susipažinti su svarbiausiais I. Simonaitytės gyvenimo faktais, iliustruotais nuotraukomis, dokumentais, rankraščių faksimilėmis. Eksponuojami I. Simonaitytės knygų pirmųjų leidimų egzemplioriai, kiti autentiški asmeniniai rašytojos daiktai.

            Tel.: (8 46) 454 247, 8 696 75 876, el. paštas simonaitytes@gargzdumuziejus.lt.

• Jono Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna) pristatomi eksponatai, pasakojantys apie laivadirbio amatą, burvaltes, žvejybos būdus, Pamario krašto istoriją ir kultūrą. Ekspozicija įrengta gyvenamajame name, statytame XIX a. antroje pusėje. Greičiausiai tuo metu buvo suręstas ir tvartas, kuris po rekonstrukcijos atgavo ikikarinį vaizdą. Taip pat išlikęs pastatas dviaukščiu stogu – tai buvusios J. Gižo dirbtuvės, kuriose jis gamindavo laivų modelius, laikė įrankius. Laivus J. Gižas paprastai statydavo užsakovų sodybose.

Tel. 8 696 95 861, el. paštas gizo@gargzdumuziejus.lt.