Miesteliai ir kaimai

ABLINGOS MIESTELIO ISTORIJA

Tarpukario laikotarpiu Ablingos kaimas priklausė Kretingos apskričiai, Endriejavo valsčiui. Kaime buvo 23 sodybos, kurios telkėsi abipus kelio. Nuo 1937 m. kaimas pradėtas skirstyti į vienkiemius.

1941 m. Ablingos ir Žvaginių kaimuose buvo dislokuotos Raudonosios armijos 295-asis statybos batalionas, kurio tikslas pradėti statyti „Molotovo“ ‒ pasienio gynybos liniją. Prasidėjus darbams Žvaginių kaime buvo įrengta akmens skaldykla, o Ablingoje pastatytas barakas, kuriame įkurtas štabas, parduotuvė ir valgykla kariams.[1] Patys kariškiai apgyvendinti Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojų namuose. Karo veiksmai Ablingos kaime prasidėjo aviacijos antskrydžiu, apie 9 val. ryte pasirodė Vermachto pėstininkai. Ablingos kaimas vokiečių visiškai užimtas tik 13‒14 val. Apie kautynių metu žuvusiųjų skaičių tikslių duomenų niekur nepateikta.

Norint išsiaiškinti civilių gyventojų sušaudymo priežastis verta paminėti ir Juozo Žebrausko prisiminimus: „Greta manęs gulėjo Antanas Šiaulytis. Jis tyliai papasakojo kaimo pakraštyje matęs nukautus keturis priešo kareivius. Vyrai spėliojo, kad juos nukovė Andrius Baltuonis ir Antanas Luožys.“[2] Kitas įvykių liudininkas mini, kad sulaikant Andrių Baltuonį ir Antaną Luožį buvo rastas pistoletas.[3] Tačiau trūkstant duomenų sunku pasakyti, ar iš tiesų dėl šių kariškių žūties kalti civiliai kaimo gyventojai. Bet kokiu atveju turbūt pagrindinė priežastis, kodėl buvo iššaudyta dalis civilių gyventojų ir sudegintas kaimas, buvo vokiečių karių žūtis.

Natūralu, kad streso apimtų žmonių, išgyvenusių žudynes ir artimųjų netektį, prisiminimai dažnai prieštaringi, paneigiantys vieni kitus, juose atsiranda detalių, kurių jie negalėjo matyti būdami suimti ir izoliuoti, bet nesant patikimesnių duomenų įvykius tenka rekonstruoti remiantis jais. Painiavos įneša ir sovietmečiu publikuoti tekstai, kuriuose propagandiniais sumetimais pateikiamos detalės yra nelogiškos ir prieštarauja viena kitai. Neretai net pats aukų skaičius svyruoja nuo 41 iki 45.

Teigiama, jog pirmieji suimti buvo Leonas Dausynas ir Kazys Barbšys. Po to masiškai pradėti suiminėti kaimo gyventojai ir vedami į sovietų karių pastatytą pastatą. Vakarop buvo liepta iš pastato išeiti moterims ir vaikams. Jų nepaleido, tik liepė pereiti į gretimą J. Martinkaus namą.

Vakare sulaikyti P. Šakinis ir A. Sauserys. Juos uždarė atskirai kaimo klubo skaityklos patalpose. Greičiausiai tos pačios dienos vakare juos sušaudė prie minėto pastato.

Daugiau apie birželio 22 d. vokiečių vykdytas egzekucijas duomenų nėra, tad lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis žuvo likusieji 7 asmenys.

Paulinos Žebrauskaitės palaikai buvo rasti sudegusiame jos tėvų sodybos pastate, palaikus atpažino jos sesuo. Ar mergina buvo nužudyta prieš padegant sodybą ar žuvo gaisro metu, nenustatyta. 

1941-06-23 Dirsteikos upelio slėnyje, remiantis išgyvenusių liudininkų pasakojimais, nužudyti: Leonas Dausynas, Vladas Šunokas, Eugenija Šiaulytienė, Antanas Šiaulytis, Barbora Srėbalienė, visa Baltuonių šeima (7 asmenys), greičiausiai toje vietoje sušaudyti ir Vincentas, Antanas ir Stanislovas Rimkai. 

Likusių aukų žuvimo aplinkybės-nei tiksli data, nei konkreti vieta-niekur neminimos, išlikęs tik planas su pažymėtomis 4 žudynių vietomis. Tad ne tik pagrindinė žudynių vieta liko neįamžinta ir apie 1986 m. užpylus žemėmis paversta dirbamu lauku, bet ir šis karo nusikaltimas liko iki galo neištirtas. Nors Ablingos kaimo tragedijos tema spaudoje yra publikuota nemažai straipsnių, išleista keletas knygų, sukurta dokumentinių laidų, bet daug šių įvykių aplinkybių tebėra paslaptis, nes nėra tikslaus atsakymo ‒ dėl kokių priežasčių buvo sušaudyti civiliai žmonės, sudegintas kaimas. Lieka mįslė, kodėl A. Sniečkaus vadovaujama 1944 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta „Lietuvos SSR ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti“ apie Ablingos kaimo tragediją neparengė jokio akto. Tačiau nesuklysime teigdami, kad Ablingos kaimo tragediją lėmė dviejų nusikalstamų ideologijų Lietuvai ir jos gyventojams primestas karas. 

1941 m. birželio 22‒23 d. žuvusių Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojų sąrašas (vardai ir pavardės pateikiami tokie, kokie buvo iškalti ant antkapių)

1. Baltuonis Domas
2. Baltuonis Andrius
3. Baltuonis Domas (sūnus)
4. Baltuonis Vladislovas
5. Baltuonytė Barbora
6. Baltuonytė Stefa
7. Baltuonienė Barbora
8. Rimkus Antanas
9. Rimkus Stanislovas
10. Rimkus Vincentas
11. Šakinis Petras 1919–1941-06-22
12. Sauserys Antanas 1916‒1941-06-22
13. Varpiotas Stasys 1916‒1941-06-23
14. Joknys Klemas 1911‒1941
15. Joknienė Zuzana 1912‒1941-06-22
16. Žebrauskas Povilas 1941-06-22
17. Žebrauskienė Marcelė 1941-06-22
18. Žebrauskienė Janina 1941-06-22
19. Žebrauskienė Aldona 1941-06-22
20. Barbšys Kazys 1899‒1941
21. Dausynas Leonas 1911‒1941
22. Šunokas Vladas 1888‒1941-06-23
23. Srėbalius Antanas 1919
24. Srėbalienė Barbora (Basė) 1899
25. Šiaulytis Jonas
26. Šiaulytienė Eugenija
27. Šiaulytis Antanas
28. Šiaulytis Juozas
29. Šiaulytis Kostas 1941-06-22
30. Mikalauskas Petras
31. Kasparavičius Povilas
32. Luožys Izidorius
33. Luožys Jonas
34. Luožys Antanas
35. Luožytė Barbora (Beniušienė)
36. Luožienė Marcijona
37. Žebrauskas Juozas 1941-06-22
38. Žebrauskaitė Paulina 1941-06-23
39. Srėbaliūtė Petronėlė
40. Martinkus Juozas
41. Martinkienė Ona
42. Beniušis Jonas

VEIVIRŽĖNAI - ŽEMAITIJOS DALIS

Užduotys

1937 metai. Du Veiviržėnų pavasarininkų organizacijos valdybos nariai Povilas Venskus ir Monika Rusteikatė gavo užduotį pasirengti Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vizitui į Veiviržėnus. Jiems pavesta sudaryti pasivaikščiojimo po Veiviržėnus planą, prezidentui ir jį lydintiems asmenims pristatant svarbiausias miestelio vietas.

Prie kiekvieno iš jų nusifotografuokite ir pasidalinkite šia fotografija asmeninėje paskyroje facebook, pažymėdami @gargzdumuziejus. Po nuotrauka vienu sakiniu apibūdinkite jūsų pristatomą objektą. Galima naudotis žinomais istoriniais faktais ir savo asmeninėmis nuomonėmis.

1. Šv. Mato bažnyčia Veiviržėnuose pastatyta 1769 m. Kaip manote, kokio architektūrinio stiliaus ši bažnyčia?

2. 1937 m. Veivižėnuose kilo didelis gaisras ir sudegė klebonija. Parapijos klebonas A. Razmus pagal Kretingos apskrities inžinieriaus K. Rimgailos parengtą mūrinės klebonijos planą ėmėsi naujosios klebonijos statybų. Neįprastai didelė klebonija tapo tikra miestelio architektūrine įžymybe. Kaip jums atrodo restauruotas klebonijos pastatas? Kokios veiklos, jūsų manymu, joje galėtų veikti?

3. Po 1937 m. gaisro iškilo ir naujasis Veiviržėnų pašto pastatas. Ar žinote, kokias paslaugas tuo metu buvo galima atlikti pašte?

4. Namas pastatytas 1924 m. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas ir jame įsikūrė sovietinis saugumas. Čia buvo laikomi suimti partizanai, vykdavo tardymai. Kaip manote, ar svarbu šiandieninei  visuomenei atsiminti pokario laikotarpio istoriją? Kodėl taip manote? Kokių panašių objektų žinote Lietuvoje?

5. 1912 m. Veiviržėnuose pastatyta nauja medinė mokykla. 1916 m. mokykloje įvestas privalomas pradinis mokymas. Iš pradžių mokykla buvo trijų skyrių. Ar šis pastatas jums primena mokyklą? Kaip manote, kiek mokinių joje galėjo tilpti?

6. 1932 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas (aut. Kostas Remeika). Paminklas išliko nenugriautas sovietmečiu ir jau daugiau nei 80 metų liudija tvirtą Veiviržėnų krašto žmonių pilietiškumą. Kokie ant paminklo pavaizduoti simboliai jums labiausiai patinka? Kodėl?

7. Senųjų šv. Jurgio kapinių vieta yra vienas paslaptingiausių Veiviržėnų objektų. Apžiūrėkite, kam skirti paminklai kapinaitėse ir paieškokite dar vienos šventos vietos už kapinaičių ribos. Kaip manote, kokia tai vieta?

8. Tarpukariu Veiviržėnuose buvo įkurta pieninė, kuri veikė ir pokariu. Joje buvo gaminami labai skanūs ledai, kuriuos prisimena dauguma vyresniosios kartos veiviržėniškių. Kaip manote, kas šiandien Veiviržėnuose galėtų būti gaminama? Ko jūs norėtumėte paragauti atvykę į Veiviržėnus?