Balandžio mėnesio eksponatas

Margučiai ne tik pas mus, bet ir kituose žemdirbyste besiverčiančiuose kraštuose simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą.  Buvo tikima, kad kiaušinis galįs perimti žmonių ligas, nukreipti blogas akis, nuvalyti nešvarumus moraline prasme. Be to, kiaušinis buvo priemonė nevaisingumui pašalinti.

Velykų kiaušiniai išlaikė Kosminio kiaušinio vaizdinį ir tikėjimą, kad jame esanti gyvatė, duodanti gyvybę. Gyvatė ( šaknis „gyv“ -gyvybė, gyvata) nuo tikėjimo, kad teikianti gyvybę, jėgą, sveikatą, seksualumą. Paprotys per pavasario šventes dažyti bei marginti kiaušinius yra prosenoviškas . Mūsų krašte margučiai buvo žinomi gerokai iki krikšto. Tai liudija rasti kauliniai, akmeniniai ar moliniai kiaušiniai. M Mažvydas ir M. Daukša (XVI a. ) kaip pagonišką liekaną, kurią stengiamasi išgyvendinti.

Mūsų protėviai kiaušinius dažė natūraliais dažais, pasigamintais iš augalų ar balų rūdos. Dažydavo juos ąžuolo, skroblo, juodalksnio žieve, svogūnų lukštais, rugių želmenimis, samanomis, ramunėlėmis, kmynais.  XIX a pabaigoje pradėta dažyti ir cheminiais dažais.

Margučiai buvo dažomi ne tiek dėl grožio, kiek suteikiant tam simbolinę, maginę prasmę. Vyravo juoda, raudona, geltona, rusva, žalsva spalvos. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną Žemyną. Žodžiai žemė, žmogus, žemyna turi bendrą šaknį. Žemyna mitinėje tautosakoje vaizduojama juodąja tetule arba juodąja motina. Žemės ir jos deivės spalva ta pati- juoda. Todėl Velykų metu didžiausia pagarba buvo atiduodama žemei ir jos deivei Žemynėlei. Aukodami žemės spalvos kiaušinius žemdirbiai tikėjosi suteikti žemei gyvybingumo bei vaisingumo. Raudona spalva simbolizavo vaisingumą, gyvenimą, gimimą, jai buvo suteikiama privileginė galia pašalinti piktąsias jėgas. Ji simbolizavo ir deivę Ladą. Žalia spalva reiškė pavasario augmeniją, geltona ir ruda – subrendusius javus, mėlyna –dangų.

Margučių ornamentai taip pat turėjo simbolinę prasmę. Dažniausiai kiaušiniai ornamentuojami dangaus kūnų raštais. Saulė, kaip ir žemė per pavasario šventes buvo garbinama kaip motina. Šildytoja ir gaivintoja, saulė pažadina iš miego žemę. Mėnuliai buvo vaizduojami, nes tikėta, kad mėnulis turi įtakos augalų augimui. Be to, švenčių naktimis slankiojančias dvasias padedantis išvaikyti. Žvaigždžių raštai simbolizavo nakties šviesą pasėtiems javams. Žaltys ir gyvatė vaizduojami,kaip teikiantys gyvybę, jėgą,seksualumą.

Velykiniai kiaušiniai dovanoti vieni kitiems linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo, tikint, kad apeiginis kiaušinis visa tai suteiksiąs. Iš M. Mažvydo sužinome, kad šio papročio dar XVI a laikėsi Rytprūsių lietuviai. Su tokiais palinkėjimais padovanotas margutis buvo laikomas saugiai, kad nesudužtų. Juo net gydydavo, laikydavo apsaugai nuo gaisrų.

Parengė Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Giedrė Rudaitytė.

Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos