Balandžio mėnesio eksponatas

1909 m. dviejų sklypų Kvietinių kaime planas

 Šio mėnesio eksponatas – tai 1909 m. išleistas dviejų vienas nuo kito nutolusių sklypų Kvietinių kaime priklausiusių vienam savininkui planas. Tuo metu Kvietinių kaimas priklausė Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Gargždų valsčiui.

Tiksliai nustatyti, kurioje dabartinio Kvietinių kaimo dalyje yra minimi du sklypai nepavyko dėl anuometinės ir šiuolaikinių koordinačių sistemų skirtumų ir gretimoje aplinkoje esančių kitų orientyrų, kuriuos būtų galima sugretinti su dabartine vietovės situacija, nebuvimo. Nors Rusijos imperija, kuriai plano sudarymo laikotarpiu priklausė dabartinė Lietuvos teritorija, 1875 m. kartu su kitomis šešiolika šalių pasirašė Metro konvenciją, tačiau imperijoje praktiškai iki pat I–ojo pasaulinio karo pabaigos buvo gana plačiai vartojami senieji rusiški matai ir saikai. Šią situaciją gerai iliustruoja ir 1909 m. minėtų dviejų sklypų planas, kurio mastelis buvo 100 sieksnių (rus. k. сажень) viename colyje (rus. k. дюйм). Vienas to meto Rusijos imperijos sieksnis atitiko 2,1336 m, o 1 colis – 2,54 cm. Tokiu būdu plane 1 cm apytiksliai atitinka 39,37 sieksnius arba apie 84 metrus. Remiantis apytiksle skaičiavimo metodika pavyko nustatyti, kad pirmojo didesnio sklypo, prie kurio šiaurės vakarinės ribos glaudėsi tiesus kelias, plotas buvo apie 4,5 ha, o antrojo sklypo, kuris nuo pirmojo buvo nutolęs į pietryčių pusę, plotas – apie 0,18 ha. Taip pat plane yra pažymėti dviejų sklypų kampų laipsniai.

Gargždų krašto muziejus didžiuojasi pristatydamas šį įdomų XX a. pradžios kartografijos šaltinį, kuriame persipina Lietuvos žemėvaldos istorija Rusijos imperijos okupacijos laikotarpiu su šiuolaikiniam prie metrinės matų sistemos pripratusio žmogaus supratimui sudėtinga matų sistema, naudota Lietuvoje iki 1920 m.