Ant prosenelio skrynios – muitinės piešinys

12. Ant prosenelio skrynios – muitinės piešinys

Mikoliškių kaime tebestovi 1812 m. statytas namas. Prosenelius, senelius mena saugomi daiktai. Elenos Petrošienės proseneliai Emilija ir Ignas Paulikai gyveno buvusiuose Grikštuose. Pasak Elenos, ant prosenelio skrynios, pažymėtos 1865 m., netipinis skrynioms piešinys – matosi muitinės (pasienio) punktas, kareivis su šautuvu. Medpadžius naujieji šeimininkai surado ant namo aukšto. Su pagarba saugomi ir kiti daiktai – lagaminas, žemaitiška močiutės Paulinos Paulikaitės skara, indai, radijo imtuvas („gavarilka“). Elena pasidžiaugė gražia Gargždų krašto muziejaus iniciatyva ir galimybe viešai brangiais prisiminimais.  

 

Muziejaus istorikas Marius Mockus: „Tikrai retas ir unikalus eksponatas – skrynia su muitinės piešiniais. Nors istorijoje minimi kaimai, esantys dabartinio Kretingos rajono pietrytinėje dalyje, ir nebuvo prie pat sienos, vis tiek netoli jos. Meistras, pagaminęs ir papuošęs skrynią, turėjo būti matęs ar net ne kartą ėjęs per pasienio perėjimo punktą. Kadangi jau trumpai muitinės temą pristatėme, trumpai užsiminkime, kokiais tikslais per sieną judėjo žmonės. Dažniausiai vietos gyventojai į Klaipėdos kraštą vykdavo parsigabenti retesnių prekių (ypač pramonės dirbinių), tam tikrų paslaugų (žinoma istorija kaip mergina keliauja į Klaipėdą pasidaryti šukuosenos šventėms) ar tiesiog uždarbiauti.

Populiariausia prekė gabenta didmena iš Lietuvos per Klaipėdos uostą tarpukariu buvo mediena.  XIX a., kai pagaminta ši skrynia, vis labiau ima plisti kontrabanda.  Kaip ir anais laikais, taip ir tarpukariu, populiariausia kontrabandinė prekė, kaip rodo išlikę muitininkų dokumentai, buvo spiritas. Ir nenuostabu, iš Dancigo jūra atgabento spirito 1 litro savikaina siekė 0,80–1 Lt, o parduotuvėse degtinė kainuodavo 17,20 Lt. „Juodojoje rinkoje“ kontrabandinio spirito kaina siekė 10–15 Lt, tad, esant paklausai ir galimybei užsidirbti, šia veikla užsiimančių Gargžduose ir jų apylinkėse netrūko.

Įdomus faktas tai, kad sulaikytas nelegalias prekes muitininkai parduodavo aukcionuose, o gautas lėšas naudojo darbuotojų skatinimui.

Belieka tik spėlioti, kaip meistras, pagaminęs šią skrynią, buvo susijęs su pasieniu, o gal toks buvo užsakovo noras? Kaip ten bebūtų, pasirinktas motyvas tikrai originalus ir retas.“


Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos