Senelių pasai

8. Senelių pasai

Vida Lukauskienė konkursui atsiuntė senelių lietuviškų pasų nuotraukas. 1926 m. Gargždų valsčiaus valdybos išduoti dokumentai, anot Vidos, brangūs iki širdies gelmių.

 

Muziejaus istorikas Marius Mockus: „Konkursui atsiųsti pasai ne tik primena žmones ir jų istorijas, bet ir patį miestelio gyvenimą. Nuo Melno taikos pasirašymo 1422 m. teritorija, kur kūrėsi Gargždai, tapo pasieniu. Gargžduose 1510 m. karaliaus Žygimanto Senojo leidimu dabartinės Basanavičiaus g. pietiniame gale atidaryta muitinė. Joje buvo keičiami pinigai, pardavinėjama druska, superkamas vaškas. Nors detalesnių duomenų apie muitinės veiklą Gargžduose trūksta, bet XVII a. pradžios šaltiniuose ji patenka tarp svarbiausių LDK pasienio muitinių Žemaitijoje.

Įdomu tai, kad tuo metu, kai išduoti šie pasai ,Gargžduose muitinės nebuvo. Po Klaipėdos sukilimo 1923 m. visos muitinės, buvusios prie senosios sienos, su visu personalu ir įranga buvo perkeltos į kitas vietas, tokiu būdu Gargždų muitinė įkurta Rusnėje.

Kalbant apie sienos apsaugos sistemą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje verta paminėti, kad buvo sukurta trijų tipų sienos perėjimo punktai:

I rūšies svarbiausiuose strateginiuose taškuose, apskričių centruose įsteigtos muitinės didmenos prekių importui ir eksportui, jos kuravo ir II rūšies muitinių veiklą.

II rūšies muitinės tinkamos didmeniniam prekių gabenimui.

Sienos perėjimo punktai skirti vietos gyventojų poreikiams, per juos prekės gabenamos tik nedideliais kiekiais saviems poreikiams.

Kuriant sienos apsaugos sistemą pradžioje Gargžduose buvo įkurtas tik sienos perėjimo punktas, kuris per kelis mėnesius išaugo iki II rūšies muitinės.“

 


Galerija


Naujienų prenumerata

Kontaktai Darbo laikas Kalendorius Bilietų kainos